Veiksnio ir tiesioginio papildinio sąvokos
LTSkirtingai nei tradicinėje lietuvių gramatikoje, kur veiksnys apibrėžiamas pagal sintaksinį ryšį: jį su veiksmažodžiu sieja "predikatinis ryšys" arba "tarpusavio sąsaja", šiame straipsnyje veiksnys, panašiai kaip ir tiesioginis papildinys, suprantamas kaip vienas iš veiksmažodžio valdinių (papildinių), t. y. tiek veiksnys, tiek tiesioginis papildinys yra veiksmažodžio valdomas; jo reikalaujamas (būtinas). Atsisakius veiksnio ir tiesioginio papildinio skyrimo nuo kitų veiksmažodžio valdinių pagal sintaksinio ryšio kriterijų, vis dėlto siūloma juos suvokti sintaksiškai, remiantis vardažodžių hierarchija. Šią hierarchiją atspindi linksnių hierarchija ir tai iškelia linksnio – kaip formalaus kriterijaus, nustatant veiksnio ir tiesioginio papildinio statusą – reikšmę. Su veiksnio ir tiesioginio papildinio funkcijomis koreliuojantys aukštą poziciją linksnių hierarchijoje užimantys vardininkas ir galininkas – kaip struktūriniai linksniai – gali būti užtemdyti, pvz., užrašyto ant viršaus semantinio linksnio: neapibrėžto kiekio ir neiginio kilmininko. Kitaip sakant, nepaisant to, kad vartojant neapibrėžto kiekio ir neiginio kilmininką, struktūrinis linksnis – vardininkas arba galininkas – nepasireiškia, jis yra suponuojamas; ir taip – neapibrėžto kiekio ir neiginio kilmininku – žymėti vardažodžiai gali būti laikomi veiksniais ir tiesioginiais papildiniais. Straipsnyje teikiamas linksnio kriterijus, siejantis funkcinį požymį – aukštą vardažodžio poziciją gramatinių funkcijų hierarchijoje – su tam tikru formaliu požymiu – žymėjimu aukštą poziciją linksnių hierarchijoje turinčiu linksniu. [Iš leidinio]
ENThis article replaces the question “what is a subject” with a more general question “what is a subject and a direct object”? It is this formulation of a question that implicates harmonization of a subject and a direct object concepts and that one concept is defined considering the other one. Describing the concepts of subject and direct object authors discard exclusion of a subject and a direct object from other verb subjects (complements) as per syntactical relation criterion and suggests perceiving them syntactically on the basis of noun hierarchy. This hierarchy is reflected by declensional hierarchy, which increases the significance of cases as a formal criterion defining the status of a subject and a direct object. According to authors, although the functional (semantic) motivation of these categories is undoubted, it would be risky to base their definition on semantic criteria alone.
- Classification of meanings of the Lithuanian genitive based on the cognitive grammar account / Agnė Vaičienė. Contributions to morphology and syntax : proceedings of the Fourth Greifswald University Conference on Baltic Languages. Berlin: Logos Verlag, 2015. P. 109-129.
- Daiktavardinio junginio tyrimai / red. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 205 p.
- Depiktyvų semantiniai tipai ir jų morfosintaksinis žymėjimas / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Baltu filoloģija. 2007, t. 16, Nr. 1/2, p. 113-131.
- Lietuvių kalbos argumentų raiškos alternacijos ir aplikacinės gramatikos priemonės joms aiškinti / Kristina Lenartaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2007, t. 57, p. 17-44.
- Linksnių atrakcija lyginamosiose konstrukcijose : papildymai ir patikslinimai / Veslava Čižik-Prokaševa. Acta linguistica Lithuanica. 2008, t. 59, p. 29-49.
- Rytą or ryte? Vakarą or vakare? Competition between the accusative and locative in Lithuanian temporal expressions denoting parts of the day / Nina Kapušová. Kalbotyra. 2023, t. 76, p. 66-89.
- Semantinė subjekto funkcija ir jos raiška / Rita Baranauskienė. Tekstai ir kontekstai: transformacijų kaita. 2009, [t. 3], p. 10-21.
