Valstiečių liaudininkų vaidmuo Steigiamajame Seime (1920-1922 m.) ruošiant demokratinės santvarkos Lietuvoje pagrindus

LTStraipsnyje analizuojama valstiečių liaudininkų doktrinos įtaka bloko veiklai Steigiamajame Seime (1920–1922 m.) rengiant ir priimant demokratinę valstybės santvarką reglamentuojančius dokumentus: 1920 m. gegužės 15 d. rezoliuciją, Laikinąją ir Nuolatinę Konstitucijas, Mažojo Seimo įstatymą, taip pat politinė veikla sudarant ir palaikant valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų bloko koaliciją 1920 m. birželio – 1922 m. vasario 13 dieną. Steigiamajame Seime valstiečiai liaudininkai atstovavo nuosaikiai kairiosioms nuosekliai demokratinėms politinėms jėgoms. Buvo stengiamasi atsižvelgti į valstybės kūrimo poreikius, tad centro, atstovaujamo krikščionių demokratų, ir kairės koalicija, veikusi pusantrų metų, savo nuostatomis dėl Lietuvos valstybės santvarkos pagrindų mažai skyrėsi. Juos vienijo polinkis į parlamentinę demokratiją, o skirtumai dėl įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios galių, nors ir kėlė smarkių diskusijų, buvo galimi išspręsti abipusiais kompromisais. Vis dėlto nuosekliai laikydamiesi požiūrio, kad valstybės valdžia yra viena ir ji sutelkta Seime, valstiečiai liaudininkai apsunkino K. Griniaus vadovaujamos Vyriausybės darbą koalicijoje.Konstitucijos komisijos parengtame Konstitucijos projekte buvo pasiektas tam tikras krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų susitarimas formuluojant kai kurias pasaulėžiūros nuostatas, – šių politinių jėgų komisijos nariai balsavo už tai, kad dokumentas būtų pateiktas Steigiamojo Seimo plenumui svarstyti. Tačiau valstiečių liaudininkų nekompromisiškumas, pasireiškęs pasaulėžiūros skirtumais svarstant projektą Seime: nustatant valstybės santykius su Bažnyčia, sprendžiant sąžinės laisvės ir tikybos dėstymo mokyklose klausimus, – supriešino dvi didžiąsias politines jėgas, suardė koaliciją ir lėmė tai, kad valstiečiai liaudininkai nebalsavo už 1922 m. Konstitucijos priėmimą. [Iš leidinio]

ENThe article outlines activities of the bloc of the Popular Peasants‘ Union at the Constituent Assembly (1920–1922) in doing the groundwork for the democratic regime in the State: drafting and enacting constitutional legislation, including the first democratic Constitution of 1922; participating in the coalition government formed by Kazys Grinius (from 19-06-1920 to 02-02-1922), verifying operation of provisions of the political agenda in practice. Discussing this subject – already scrutinised in historical literature quite in detail – is aimed at disclosing certain underestimated circumstances which destined the failure of cooperation between the two most influential political blocs, namely the Christian Democrats and the Popular Peasants‘ Union. It resulted in the fall of the coalition government, and a refusal of the Popular Peasants‘ Union to vote in favour of the Constitution of 1922 which had an adverse effect on the subsequent development of democracy in Lithuania. Consenting to the view established in historiography that attitudes of those two political powers towards majority of the issues pertaining to creation of the State were very similar, the author of the article claims that the provisions of the agenda of the Popular Peasants‘ Union oriented towards pursuit of an ideal model of democracy determined a position of insufficient trade-off and even a dogmatic standpoint regarding certain issues (necessity of the institution of President, assessment of relations between the State and the Church) in the process of drafting and enacting the Constitution of 1922, in forming and preserving the coalition government, especially when the said provisions did not receive the required support from the public. Such position was conditioned by a more radical wing which gained advantage inside the bloc of the Popular Peasants‘ Union from the very beginning of work of the Constituent Assembly. [...].