Plečkaitininkai

LTNepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje dar daug neparašytų puslapių. Viena iš nepakankamai mūsų istoriografijoje nušviestų problemų -1926 m. gruodžio 17 d. valstybinis perversmas ir vėlesni įvykiai, susiję su kairiųjų opozicinių jėgų mėginimais pasipriešinti perversmininkams, siekiantiems organizuoti sukilimą nuverstai valdžiai atkurti. Nesėkmingo sukilimo dalyviai, daugiausia socialdemokrato Jeronimo Plečkaičio šalininkai, - paprastai vadinami plečkaitininkais, - savo planų neatsisakė ir, pasitraukę į užsienį, siekė juos įgyvendinti Lenkijos valdžios padedami. Šiame darbe aprašoma plečkaitininkų organizacijos veikla nuo jos susikūrimo iki galutinio žlugimo. Plečkaitiados atsiradimas ir raida buvo savitas, prieštaringas reiškinys to meto Lietuvos visuomenės gyvenime. [...] Monografijoje aptariami stichiško pasipriešinimo valstybės perversmininkams ištakos ir motyvai, apibūdinami judėjimo mastas ir politinės jėgos, suinteresuotos ginti demokratiją neįprastu, šiandien tuo labiau nepriimtinu būdu. Pagrindinis šaltinis, iš kurio autorius sėmėsi medžiagos, buvo Lietuvos centrinis valstybės archyvas: Vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Ministrų Kabineto fondai. Autorius susipažino taip pat su archyvine medžiaga, turinčia iš dalies palyginamąją ir papildomąją vertę: Kauno ir Panevėžio kalėjimų, Varnių koncentracijos stovyklos, įvairių komendantūrų, apskrities viršininkų fondais. Nemaža medžiagos, susijusios su plečkaitininkų organizacijos veikla, yra Lenkijos okupacinių institucijų Pietryčių Lietuvoje dokumentuose. Tai Vilniaus seniūnijos ir vaivadijos valdybų saugumo ir socialinio aprūpinimo skyrių, Vilniaus apygardos ir apeliacinio teismų, prokuratūros fondai.Darbe panaudota archyvinė bei informacinė medžiaga ir iš Lietuvos visuomenės organizacijų archyvo - jame saugomi su tyrinėjama problematika susiję dokumentų rinkiniai, visuomenės veikėjų atsiminimai, įskaitos anketos, asmens bylos. Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Retų spaudinių skyriaus kai kurie dokumentai atspindi įvairių partijų, srovių ir grupių veiklą po valstybinio perversmo Lietuvoje. Archyvinei medžiagai papildyti, faktografiškai įvykius patikslinti autorius panaudojo to meto Lietuvos partijų spaudą, taip pat lietuvių socialdemokratų emigrantų laikraščius ir kitokio pobūdžio literatūrą, išleistą Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte, Vokietijoje, Latvijoje, Prancūzijoje. Plačiai panaudota pokario metais užsienyje išleista periodika, ano meto visuomenės veikėjų atsiminimai, kiti leidiniai. Tą medžiagą autorius vertino kritiškai, lygindamas faktus, duomenis, teiginius su archyviniais dokumentais bei istorine literatūra. Be to, rašant šį darbą panaudota medžiaga iš Naujųjų aktų archyvo Varšuvoje. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausiojo štabo fonduose yra dokumentų, rodančių Lenkijos vyriausybinių sluoksnių nusistatymą lietuvių emigrantų, veikusių okupuotame Vilniaus krašte, atžvilgiu. Jie liudija apie Lenkijos valdžios slaptą paramą emigrantams - juos apgyvendinant, išlaikant, finansuojant antilietuvišką spaudą, steigiant kovines grupes ir net karinį dalinį.Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje nagrinėjami stichiniai ir organizuoti veiksmai prieš perversmininkus nuo pirmosios valstybinio perversmo dienos iki Tauragės-Alytaus sukilimo nuslopinimo. Po perversmo ir nesėkmingų ginkluotų veiksmų 1927 m. į užsienį pabėgo daug sąmokslininkų - Lietuvos socialdemokratų partijos narių ir šalininkų, kai kurie valstiečiai liaudininkai, eserai. Užsienyje jie sukūrė organizaciją ir išplėtė politinę veiklą. Antra dalis skirta šių emigrantų veiklos iki 1935 m. tyrinėjimui. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Valstybinis perversmas (1926 m. gruodžio 17 d.); Tauragės sukilimas (1927); Jeronimas Plečkaitis; Lietuvos socialdemokratų partija; Antanas Smetona; Povilas Plechavičius; Augustinas Voldemaras; The Lithuanian overturn (1926); Tauragė Revolt (1927); Jeronimas Pleckaitis; The Social Democratic Party of Lithuania; Povilas Plechavicius; Augustinas Voldemaras; Antanas Smetona.