LTStraipsnyje iškeliamos ir pavyzdžiais tikrinamos dvi tezės: (1) latviai suvokdami emigraciją atsiskleidžia kaip lengvi skeptikai, o lietuviai – kaip fundamentalūs pesimistai, (2) šiuolaikinės kultūros reprezentacijos (literatūra, teatras, kinas) yra per menkai aktualizuotas diasporos tyrimų domenas. Įvadinėje straipsnio dalyje apibendrinant duomenis, pristatytus abiejų šalių sociologų bei demografų tyrimuose, ypač remiantis monografijomis Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija (2012) ir Latvijas emigrantu kopienas: Cerību diaspora (Latvijos emigrantų bendrijos: Vilties diaspora, 2015), aptariamos lietuvių ir latvių migracijos tendencijos. Konstatuojama, kad Lietuvoje emigracija suvokiama kaip „nevilties diaspora“, o Latvijoje – kaip nerealizuotas potencialas. Antrojoje straipsnio dalyje tiriama, kaip (e)migracijos procesai ir identiteto kaita atsispindi literatūros kūriniuose, sukurtuose šiuolaikinių lietuvių ir latvių (e)migrantų autorių. Daroma išvada, kad šiuolaikinę emigracijos literatūrą ir kultūrą aktualu pasitelkti giluminei diasporos analizei greta sociologinių duomenų, nes ji yra svarbus socialinės, antropologinės, ideologinės, psichologinės informacijos bankas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Emigracija iš Latvijos; Emigracija iš Lietuvos; Imagologija; Latvių emigracija; Lietuvių emigracija; Literatūra; Migracija; Sociologija; Statistika; Diaspora; Emigration from Latvia; Emigration from Lithuania; Imagology; Literature; Migration; Sociology; Statistics.
EN. [From the publication]