LTStraipsnyje apžvelgiama knyga „Nematoma sovietmečio visuomenė“, jos tekstai ir atliktų tyrimų pagrindinės įžvalgos. Pagrindinis knygos tikslas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi dvi sovietinės visuomenės ir jų ryšiai, t. y. kuo skiriasi ta visuomenės dalis, kuri kėlė iššūkius sovietiniam režimui nuo tos, kuri buvo sovietinės sistemos dalis ir jos esmė. Išnagrinėtas klausimas, ar sovietinėje sistemoje galėjo egzistuoti kažkas nesovietiško ir kur buvo nesistemiškumo ribos; tyrimas atskleidė, jog buvo labai sunku išvengti disciplinuojančio diskurso poveikio ir didelė visuomenės dalis priėmė sovietinę sistemą ir nejautė poreikio jai priešintis. Paaiškėjo, jog vėlyvuoju sovietmečiu žmonės nesipriešino sistemai, nes laikė ją teisinga ir pažangia, ir tik nedidelei grupei žmonių ji atrodė melaginga. Tiriant nesisteminius tinklus, išnagrinėti savilaidos leidėjai, etnokultūrinio sąjūdžio dalyviai ir inteligentų paminklosauginės iniciatyvos; analizė leido pažvelgti į šių tinklų struktūrą ir paaiškinti jų sėkmingos kolektyvinės veiklos priežastis. Knygos tekstai leido rasti bendrus dėsningumus ir atskleisti kas lemia socialinių ryšių naudingąją funkciją bei atsekti kada jie tampa socialiniu kapitalu. Teigiama, jog Lietuvoje egzistavo tarpusavio solidarumo norma, pagal kurią nesipriešinta beprasmiams sovietiniams reikalavimams, tuo tarpu pasiliekant teisę galvoti ir veikti ką nori, kai sovietinė sistema to nemato, savose terpėse ir bendruomenėse. Padaryta išvada, jog sovietmetis ir ardė senąjį socialinį audinį, ir kūrė naujas socialumo formas.Reikšminiai žodžiai: Melas; Socialiniai ryšiai; Socialinis tinklas; Sovietinis režimas; Sovietinė visuomenė; Sovietmetis; Sąjūdis; Totalitarizmas; Falsehood; Social network; Social relationships; Soviet period; Soviet regime; Soviet society; Sąjūdis; Totalitarianism.