LTStraipsnyje nagrinėjama veiklioji sovietinės sistemos dalis – kultūrininkai, kurie susivieniję į įvairias iniciatyvas siekė kūrybinės ir visuomeninės veiklos laisves, neperžengdami numatytų elgesio ribų. Tyrimas apima trumpą 1977 m. lapkričio – 1978 m. vasario laikotarpį ir vieną konkrečią peticijų kampaniją, kuria siekta sustabdyti numatytą ir pradėtą požeminio garažo statybai Vilniaus senamiestyje (dab. Vokiečių g.). Pastaroji kampanija jos dalyvių atsiminimuose dažnai įvardinama pirmu savarankišku inteligentijos kolektyviniu protestu prieš sovietų valdžios sprendimus. Teigiama, jog kampanijos sėkmė įkvėpė kultūrininkus tolimesnei veiklai vardan kultūros ir urbanistinio paveldo išsaugojimo, todėl yra siejamos su Sąjūdžio ištakomis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti neformalaus kultūrininkų tinklo veiklą ir išsiaiškinti, kodėl ši kampanija pasiekė tikslą. Tyrimui pasirinkta tinklaveikos metodologinė prieiga, o daugiausiai dėmesio skirta socialiniams ryšiams kaip pagrindinėms kolektyvinio veiksmo sudedamosioms dalims. Mėginta išsiaiškinti, iš ko buvo sudarytas tinklas, kaip jis veikė ir kokią įtaką jam darė visuomenėje vyravusios normos. Teigiama, jog tyrinėta kultūrininkų „garažų akcija“ reiškė, jog svarbi sovietinės visuomenės dalis pradeda nepriklausomą organizuotą viešą veikimą ir oponuoja sovietiniam režimui kultūros srityje. Padaryta išvada, jog šis pokytis reiškė baimės lygmens mažėjimą.Reikšminiai žodžiai: Intelektualai; Inteligentija; Pasipriešinimas; Paveldosauga; Sovietmetis; Tinklaveika; Heritage protection; Intellectuals; Intelligentsia; Lithuania; Networks; Resistance; Soviet period; Soviet times.