Veikti atvirai ir būti nematomam? Kamufliažinio veikimo taktikos

LTKnygos skyriuje keliama tezė, kad nuo režimo akių paslėptas alternatyvos sistemai kūrimas sovietmečiu vyko dviem skirtingais būdais: slepiantis – pasitraukus į pogrindį ir veikiant atvirai, bet naudojant kamufliažinę taktiką. Skyriuje aptarta kamufliažo samprata, vėliau detaliai analizuojamos dvi pagrindinės tokio veikimo taktikos – organizacija be organizacijos ir mimikrija (klaidinantis panašumas į sistemines organizacijas). Analizėje remiamasi pačių dalyvių atsiminimais, lygiagrečiai juos lyginant su šių taktikų refleksija KGB dokumentuose. Viena kamufliažinių taktikų sovietmečiu buvo vadinamoji organizacija be organizacijos. Tai vengimas turėti aiškią organizacinę formą, narių sąrašus, aiškius narystės identifikacijos ženklus. Eucharistijos bičiulių judėjimas, nors turėjęs ir tikros organizacijos bruožų, yra vienas sėkmingiausių tokio veikimo pavyzdžių. Kita veikimo taktika, atitinkanti biologinį mimikrijos fenomeną, yra klaidinantis panašumas į oficialiai leidžiamą organizaciją ar veiklą arba prisidengimas ja. Šią taktiką sovietinėje Lietuvoje bene efektyviausiai pritaikė etnokultūrinis judėjimas. Kamufliažinių taktikų analizė susiduria su konceptualiniais ir metodologiniais iššūkiais. Jas sunku pamatyti ir sunku įrodyti tai esant. Dar sudėtingiau identifikuoti mimikrijos taktikos panaudojimą – reikia turėti įrankius, kaip atskirti apsimetėlį nuo tikrojo objekto. Galiausiai kyla abejonė, ar maskavimosi taktika nėra tiesiog dviveidės sovietinės visuomenės išraiška.