LTKnygos skyriuje pasakojama apie Vilniaus „Bermudų trikampį“ – senamiesčio kavinių tinklą. Prapulti jame reiškė dingti, išnykti, nustoti egzistavus. Nuosaikesni reikšmės niuansai sutampa su dvasiniu regresu, moraliniu nuopuoliu, klystkeliais. Taip pat esama šio semantinio lauko paribio, žyminčio gyvenimo galimybę ir intensyvumą. Visos reikšmės atskleidžia atmintį veikiančias diskursines įtampas. Daug „Bermudų trikampin“ įpuolusiųjų nebegrįžo. Tačiau negatyvios ano gyvenimo vertės pirmiausia radosi sovietiniame kalbėjime ir tarnavo atskirti, nuvertinti, pasmerkti tai, kas darkė ideologinę jauno žmogaus ir visuomenės surėdymo projekciją. Tai nuprasminantis diskursas apie tai, kas neverta atminimo. Tyrime aiškinamasi, ar postalininė karta gyveno pasaulyje be orientyrų, ar susitaikymas su sovietinio pasaulio vidinėmis prieštaromis buvo vienintelė išeitis. Siūlomas kitoks santykio su šiomis prieštaromis modelis, grįstas susvetimėjimo su sovietine tikrove gilėjimu jauno žmogaus individuacijos procese. Teigiama, kad vėlyvuoju sovietmečiu žmogus stengėsi gyventi autentiškai radikalaus susvetimėjimo su sovietiniu pasauliu akivaizdoje. Remiantis interviu su 8–9 dešimtmečio Vilniaus senamiesčio gyvenimą gerai pažinusiais žmonėmis, publikuotais atsiminimais ir kita tą praeitį reprezentuojančia medžiaga, aptariamos svarbiausios susvetimėjimo radikalėjimo aplinkybės ir trajektorijos. Pasakojama apie sudėtingą ir prieštaringą „Bermudų trikampio“ simbolinio pasaulio prigimtį, pamatine laikant autentiško „aš“ kategoriją.Reikšminiai žodžiai: Jaunimo protestas; Jaunimo subkultūra; Nonkonformistinis elgesys; Sovietinė Lietuva; Sovietinė tikrovė; Sovietmetis; Vilniaus senamiestis; Vilnius; Nonconformistic behaviour; Soviet Lithuania; Soviet reality; Soviet times; Vilnius; Vilnius' old town; Youth subculture; Youth's protest.