LTStraipsnyje keliami klausimai, ar iš tiesų sovietmečiu viskas buvo nesovietiška arba vien tik sovietiška, ir kodėl žmonės pasakoja apie savo gyvenime nutikusius dramatiškus lūžius, kuomet susidurdavo su sovietinės sistemos atitrūkimu nuo realybės bei kodėl dėl išsiskyrusio požiūrio į sovietinę sistemą, sutrūkinėdavo šeimyniniai ar kiti draugiški ryšiai. Taip pat klausiama, ar nesovietiniais žmonėmis laikyti tik disidentai, ar didesnė žmonių grupė. Pagrindinė tyrimo problema – ar įmanoma sovietinėje tikrovėje būti nesovietiniu piliečiu, ir ką reiškė tokia būsena. Tyrime aiškintasi, ar Lietuvoje galėjo sovietmečiu egzistuoti nesovietinė visuomenė; atlikti interviu padėjo aiškintis žmonių nuostatas šiuo klausimu bei palyginti jas su klasikiniais lietuviškos istoriografijos teiginiais apie pasipriešinimą ir prisitaikymą prie sovietinio režimo. Tyrimu mėginta aiškintis, kokie galėjo būti nesovietiškumo kriterijai, ir kaip atrodė žmonių susigyvenimas su sovietine sistema, kaip jie ją vertino ir koks buvo jų ir sovietinės sistemos santykis. Paaiškėjo, jog sovietmečiu gyvenę žmonės galėjo įžvelgti ir atskirti dvi skirtingas ir besikertančias tikroves bei jų priešpriešą. Taip pat atskleista, kad dauguma visuomenė nežinojo istorinių faktų apie okupaciją, represijas, kultūros paminklų niokojimą. Oficialiajam diskursui atsvara sovietinėje Lietuvoje tapo neformalieji socialiniai tinklai, taip pat padėję išgyventi institucinio ir socialinio spaudimo sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; SSRS; Sovietinis; Sovietinė tikrovė; Sovietologija; Tauta; Vidinė rezistencija; Visuomenė; Democracy; Internal resistance; Nation; Society; Soviet; Soviet reality; Sovietology; USSR.