Sandro Botticelli ir Jano Matejko kūrybos įspaudai M. K. Čiurlionio piešiniuose

LTXX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje suaktyvėjęs M. K. Čiurlionio kūrinių kelias pasaulyje įrodė, jog Čiurlionio menas komunikuoja su pasaulinėmis meno tendencijomis. Komparatyvistinių tyrimų platumą šiame straipsnyje papildo naujai pastebėtos Čiurlionio piešinių ir Sandro Botticelli bei Jano Matejko kūrybos sankirtos. Čiurlionio biografijos faktai paskatino pasidomėti, kokią įtaką jam turėjo pasaulinė meno klasika. Palyginus Čiurlionio piešinį „Gedinti figūra“ ir Botticelli paveikslą „Atstumtoji“, išryškėjo identiškas motyvų tapatumas. Atmesdamas architektūrinį foną, Čiurlionis tiksliai perpiešė Botticelli moters figūros siluetą, perteikė prislėgtą nuotaiką. Taip pat ganėtinai ryškios Čiurlionio sąsajos su Botticelli sukurtomis Dante’s „Dieviškosios komedijos“ iliustracijomis. Čiurlionio dėmesys Dante’s šedevrui buvo sąlygotas ne tik jo potraukio literatūrai, bet ir tuometinės kultūrinės aplinkos. Portretinių Čiurlionio eskizų variacijose dėmesį patraukia akademiškai išbaigti piešiniai, kurie atskleidžia nepastebėtas Čiurlionio ir Matejko kūrybos sankirtas. Čiurlionio piešiniai pagal Matejko portretus atlikti dar prieš jiems susipažįstant. Abu dailininkus siejo gilus atsidavimas menui, patriotiniai jausmai savo tėvynei. Straipsnyje aptartų gretimybių nereikėtų suabsoliutinti. Tai buvo skirtingi menininkai, brėžę skirtingus punktyrus skirtingo laiko, vietos ir stiliaus trajektorijose. Čiurlionio priartėjimas prie žymiųjų pasaulio menininkų byloja apie platų jo interesų ratą, norą tobulinti savo meistriškumą.Reikšminiai žodžiai: J. Matejko; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Meno idėjos; Meno istorija; Piešinys; S. Botticelli; Tapyba; Tapytojai; Art history; Drawing; Ideas of art; J. Matejko; M.K.Čiurlionis; Painters; Painting; S. Botticelli.