Etinės stilistikos atspindys metaforų vartosenoje

LTŠio straipsnio tema (kaip ir pats etinės stilistikos terminas) dar nauja Lietuvoje. Etinės stilistikos idėją 1995 metais yra iškėlusi Londono retorikos ir stilistikos bei diskurso analizės profesorė Katie Weils straipsnyje, pavadintame „Stilistikos etika: etinės stilistikos link?“ Autorė siūlo radikaliai reformuoti stilistiką, nesitenkinti uždaru akademinių svarstymų ratu, kai stilistika suvokiama kaip kalbėjimo forma, bet nekreipiamas dėmesys į turinio etiką. Ypač valdžios žmonių kalboje autorė ragina pastebėti ne tik tai, kas stilinga / nestilinga, bet ir tai, kas sąžininga / nesąžininga, moralu / amoralu. Reikia pasakyti, kad retorikos mokslas niekada neatsiejo stilistikos nuo etikos, todėl K. Weils siūloma stilistikos reforma tik sąlygiškai radikali. Vis dėlto autorė davė impulsų šio straipsnio autorei revizuoti stilistikos ir retorikos suvokimą, atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos vadiname moraliniais reikalavimais kalbai. Šio straipsnio objektas lietuvių kalbos reprezentantų – politikų, žurnalistų, teisininkų – viešas kalbėjimas iš parlamento tribūnos, teismuose, spaudoje, per radiją ar televiziją. Straipsnio tikslas – patyrinėti kasdienių metaforų pobūdį etinės stilistikos požiūriu. Kasdienės metaforos iššifruoja slaptą nuolat viešai kalbančių žmonių padorumo / nepadorumo kodą. Dauguma sutampančių ir pasikartojančių metaforų leidžia daryti išvadą, kad kasdienės metaforos susijusios su kalbėtojo dorovės sfera. Bet kuriuo atveju metaforos yra etinės stilistinės kalbėtojo kultūros, jo vidinės esybės ir mąstymo atspindys bei pasirinkimo laisvė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analogija; Stilistika, etinė; Kalbos moralumas; Retorika, klasikinė; Neoretorika; Kognityvinė (kasdienė) metafora; Metafora, konfliktinė; Kalbėjimas, viešas; Vartosena; Analogy; Ethical stylistic; Morality of language; Classical rhetoric; Neo-rhetoric; Cognitive (everyday) metaphor; Metaphor of conflict; Public speaking.

ENThe theme of this article, ethical stylistics, is a new concept in Lithuania. The idea was raised in 1995 by Katie Weils, a London Professor of Rhetoric, Stylistics and Discourse Analysis, in an article called “The ethics of stylistics: toward ethical stylistics?” The article proposes a radical reformation of stylistics, of no longer being satisfied with a closed academic circle of discussion, in which stylistics is conceived of as a form of speech, but no attention is paid to the ethics of the content. It particularly urges people to observe the speech of people in government and politics, not for what is stylish or unstylish, but what is conscientious / not conscientious, moral /immoral. It should be said that the discipline of Rhetoric has never separated stylistics from ethics; therefore K. Weils’ proposed reform of stylistics is only partly radical. However, the idea stimulated the author of this article to revise the concepts stylistics and rhetoric, focusing attention on what we call the moral requirements of speech. The object of the article was the public speech of Lithuanian politicians, journalists and lawyers in the Parliament, the Courts, the press and radio or television. The aim was to study their use of metaphors from an ethical stylistics standpoint. Public speakers’ use of metaphors can give an insight into their secret code of propriety / impropriety. The metaphors encountered are a reflection of the freedom of choice of the speakers, as well as of their linguistic and stylistic sophistication and their inner thoughts. [From the publication]