Jūratė Petruškevičienė: kalbėjimas būtuoju laiku

LTStraipsnyje apmąstoma liaudies meno tradicijų raiška Jūratės Petruškevičienės tekstilės parodoje „Iš būtojo laiko...“ ir tekstilininkės kūrybiniame kelyje. Kanonus laužančiame dabarties laike J. Petruškevičienės parodos motyvacija – derinti tradicines archajines liaudies tekstilės formas su modernistinėmis struktūromis. Ji domisi liaudies meno lobynu, išsibarsčiusiu kultūriniu paveldu. Menininkės susidomėjimas tautine tekstile atėjo kartu su kelionėmis į Dzūkiją. Žvilgsnį patraukusi, kaimo troboje vėjo plaikstoma, šeimininko ant durų prikalta sena austinė lovatiesė – tokia buvo pradžia. Vėliau tokių audinių, mažai vertinamų, pavargusių nuo laiko, tačiau vis dar gražių, įsigijo daugiau. Savistaba, kultūrinė antropologija, kažkada rankų lytėtų daiktų semantika J. Petruškevičienei padėjo suformuoti savitas menines išraiškas. Dzūkiškų lovatiesių paviršiuose dailininkės iš gabalėlių sudėliotos, sudaigstytos, aplikuotos ir išsiuvinėtos, naujai veriasi sodžiaus istorijos. Konceptualių išraiškos priemonių, praeities ir dabarties kontrastų fone rutuliojasi dvasinių atodangų erdvės. Geometriniais raštais išaustoje senoje lovatiesėje ryškėja dailininkės J. Petruškevičienės rankų pėdsakai, išsiuvinėtas plonyčiais gelsvo metalo ir ochros siūlais driekiasi augalinių ornamentų takas. J. Petruškevičienė yra sukūrusi daug autentikos įkvėptų ir naujam gyvenimui prikeltų tekstilinių eksponatų. Visuose juose pagarbią vietą užima kadaise darbščių moterų rankų austos lovatiesės.Reikšminiai žodžiai: Audiniai; Jūratė Petruškevičienė; Jūratė Petruškevičiūtė; Liaudies menas; Lietuvių liaudies menas; Muziejus; Paroda; Siuvinėjimas; Tapiserijos; Tekstilė; Tradicinė tekstilė; Šiuolaikinis menas; Contemporary art; Drapery; Embroidery; Exhibition; Folk art; Jūratė Petruškeviičūtė; Jūratė Petruškevičienė; Lithuanian folk art; Museum; Tapestry; Textile; Traditional textile.