Lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų teisinio statuso problemos

• Problems of the legal status of institutions ensuring the principle of equal rights
• Problems of the legal status of the national equality bodies

LTLietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka [1]. Ir Jungtinių Tautų Paryžiaus principai, ir ES Tarybos direktyva, įgyvendinanti vienodų sąlygų taikymo principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės, nustato valstybėms tam tikras gaires, kaip jų įstatymų leidėjai turėtų įtvirtinti lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų statusą, jų atskaitomybę, mandatą ir priimamų sprendimų galias, institucijos nepriklausomumą, jos veiklos efektyvumą. Straipsnyje nagrinėjamos lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų teisinio statuso problemos, lyginamuoju metodu analizuojami Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus institucijos ir kitų ES valstybių narių lygiateisiškumo principą užtikrinančių institucijų steigimo bei veiklos pranašumai ir trūkumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lygiateisiškumo principas; Nepriklausoma institucija; Mandatas; Sprendimų galia; Kvaziteisminės funkcijos; Veiklos efektyvumas; Principle of equality; Independent institution; Mandate; Legal binding decisions; quasi-judicial functions; Efectiveness of activity.

ENPart 1 of Article 30 of the Constitution of the Republic of Lithuania establishes that a person, whose constitutional rights and freedoms are violated, has the right to apply to court. The Constitutional Court has noted that, according to the Constitution, the legislator has the duty to set such legal regulation that all the conflicts regarding the violation of a person’s rights and freedoms could be resolved in court. There may also be a procedure for resolving conflict outside of courts. Both the UN Paris principles and the EU Council directive implementing the principle of equal treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin set certain guidelines on how the legislators should establish the status, the responsibility, the mandate, the decision-making power, the independence and the effectiveness of the institutions implementing the principle of equal rights. The article examines the problems related to the legal status of institutions ensuring the principle of equal rights, comparatively analyses the advantages and the disadvantages of the establishment and the functioning of the institution of the equal opportunities ombudsman of the Republic of Lithuania and the institutions implementing the principle of equal rights in other EU Member States.