"Kaimo" dvasia etninės muzikos gaivinimo judėjime Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: priežastys ir pasekmės

LTLietuvių etninės muzikos gaivinimo judėjimas, kilęs su nacionaliniu išsivadavimu XIX a. pabaigoje, vieną iš ryškiausių „gimtojo sodžiaus“ kultūros reiškinių kartu su jo „dvasia“ XX a. perkėlė į miestus, į kitą kultūrinę aplinką. Tarpukario Lietuvoje, integruojantis į europinę kultūrą, pradėtas ir stilizacijos kelias, pokaryje padėjęs atsispirti Lietuvos visuomenės sovietizavimui. 1969 m. kilęs folklorinių ansamblių sąjūdis rėmėsi autentiška XIX a. pabaigos – XX a. pradžios „kaimo“ kultūra. 2011–2013 m. apklausos duomenys rodo, kad organizatoriai ir žiūrovai gaivinamą etninę muziką šiandien nori sieti ne vien tik su kaimiškosiomis, bet ir su miesto tradicijomis, netgi su pramoginės muzikos kryptimis, todėl „kaimo“ dvasios perkėlimo į miestą ir jos plėtros visuomenės kultūriniame gyvenime problema neišspręsta ir šiandien. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasia; Etninė muzika; Judėjimas; Kaimas; Kultūra; Miestas; Tradicija; City; Country; Country-side; Culture; Ethnic music; Movement; Soul; Tradition.

ENThe process of revealing of ethnic music in Lithuania has begun and has been connected to national liberation movement of the end of the 19th c. At this time each form of revealing the ethnic music was supported. The way of integration to European culture at the time of independent Lithuania Republic was choose and this way was continued after the World War II, when the movement of folklore ensembles in 1969 has began. It is obvious that the folklore music as the most noticeable feature of the peasant culture and the "soul" of the "country" was revealing of all these more than one hundred year period. The results of the interview of the respondents made in the 2011–2013 show that these events continue ethnic traditions and reflects the needs of contemporary society at the same time. [From the publication]