LTSovietmečiu represuotiems lietuviams teko sudėtingomis sąlygomis būti Sibire kartu su šimtais kitų tautų. Lietuvių savas tradicinis, ypač instrumentinis, muzikavimas padėdavo užmegzti ryšius net ir su priešiškais žmonėmis. Nepaisant didelių kultūrinių ar ideologinių skirtumų, lietuviai ėmė bendrauti su tomis tautomis, su kuriomis klostėsi tarpusavio pagarba ir atjauta pagrįsti santykiai. Prasidėjo ir muzikiniai mainai, bendradarbiavimas. Lietuviams buvo svarbu Sibire viešai reprezentuoti savo tradicinį muzikavimą. Per keliolika metų vieniems kitus geriau pažinus, kai kur vietiniams gyventojams jau patikdavo ir lietuvių dainos. Ilgainiui didėjo ir lietuvių vaikų bei jaunimo kultūrinė asimiliacija su kitataučiais, ypač rusais. Jų lietuviška kultūrinė tapatybė sustiprėdavo vėliau – kartais tik grįžus į Lietuvą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos ir Azijos tautos; Lietuviai; Sibiras; Sovietmetis; Tradicinis muzikavimas; European and Asian nations; Lithuanians; Siberia; Soviet period; Traditional music making.
ENLithuanians who underwent Soviet victimization had to meet in Siberia under complicated circumstance hundreds of other nations. Lithuanian own traditional, especially instrumental, music making helped them to get in touch even with the hostile people. In spite of considerable cultural or ideological differences, Lithuanians readily socialized with the nations, relationship with which was based on respect and empathy. Musical interchange and cooperation started too. Public representation of their own traditional musical culture was of great relevance for Lithuanians. Having learned more of each other in over ten years, some local people appreciated Lithuanian songs as well. In length of time the cultural assimilation of Lithuanian children and youth with other nations, especially Russians, also grew. Their Lithuanian cultural identity usually got stronger later – in some cases, just after their return to Lithuania. [From the publication]