LTLietuviškųjų Užgavėnių tradiciniai persirengėlių personažai – įvairių istorinių epochų refleksijos. Margame persirengėlių būryje, tiek Žemaitijoje, tiek ir Aukštaitijoje, tradiciškai dažnos tautinių mažumų („žydai“, „čigonai“) bei svetimšalių („vengras gydytojas“) kaukės. Čia taip pat ir socialiniai marginalai – „ubagai“ bei juos lydinti „giltinė“. Šie šventės veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie čia laikinai, yra svetimi, kito krašto ar net iš mitologinių erdvių. Straipsnyje nagrinėjama šių personažų semantika, ieškant papildomų argumentų hipotezei apie „kitokių“ įvaizdį, reprezentuojantį atvykėlius iš dvasių pasaulio, mitinių dausų. Protėvių vėlės aplanko žmones per šventę, primindamos greit ateisiant pavasarį su jo džiaugsmais ir darbų rūpesčiais. „Kitokių“ personažai priskirtini agrarinės magijos sferai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agrarinė magija; Kaukių personažai; Protėvių kultas; Tradicinės Užgavėnės; Užgavėnės, tradicinės kaukės, "svetimas"; Agrarian magic; Cult of ancestors; Mask characters; Shrove Tuesday, traditional masks, "Other", ancestors cult; Traditional Mardi Gras.
ENSince ancient times to nowadays the Shrove Tuesday is one of the most favourite folk feasts in Lithuania. The masks imitating the Jews, Gypsies and Hungarians that originated in Shrove Tuesday’s festival did not have the intension of poking fun at these races. It is quite another implication, namely, masqueraders emphasize their feeling of not belonging both, by their appearance and their behaviour. Another popular Shrovetide characters are "beggars"; they seems to be most sorrowful. Semantically significant features of anthropomorphic masks show that they imitated the representatives from dead ancestors’ world. They come from far to announce that spring is approaching fast. [From the publication]