Euforijos variantai

LTKas įvyksta po to, kai pasakose trečias brolis, nugalėjęs slibiną ir išvadavęs karalaitę, yra apdovanojamas – gauna karalaitės ranką ir pusę karalystės? Pačioje pasakos pabaigoje lakoniškai užsimenama apie laimingą gyvenimą. Šis palaimos būvis yra tikslas, kurio link eina herojai, ar svajonė, kuri galbūt niekada nepasiekiama. Semiotikoje ši palaimos būsena vadinama euforine būsena. Pasak A. J. Greimo, tai – timinė kategorija, kurios pagalba įvertinamas semantinis mikrouniversumas. Timinės kategorijos sudaro pačią elementariausią verčių sistemą. Joje abstrakčios subjekto ir vertės objekto sąvokos konkretėja, įgyja žmogiškus ar kokius nors kitus pavidalus. Pasakojimas tarsi sutraukiamas į elementarius santykius apibūdinančias struktūras. Žiniasklaidoje galima pamatyti daug tokio pasakojimo supaprastinimo pavyzdžių. Pažymėtina, kad dažniausiai tai būna disforinės ar euforinės būsenos žodinės ar vaizdinės artikuliacijos. Reklamos meistrai gerai suvokia ramaus ir laimingo gyvenimo patrauklumą šiuolaikinėje pasiturinčioje visuomenėje. Toks gyvenimas yra tapęs siektinu idealu, kurio suvokimo stereotipais ir pasinaudojama reklamoje. Aukštuomenės gyvenimą aprašantys iliustruoti žurnalai pasižymi klišiniais laimingo gyvenimo reportažais. Reklamos siūlomo gero gyvenimo ir palaimos modeliai nesunkiai tampa individualiomis gerovės projekcijomis. Stebėtino banalumo nuotraukų publikavimas politiniais sumetimais ir jų panaudojimas kuriant žymiam politikui palankaus vertinimo kontekstą rodo tokių stereotipų galią mūsų visuomenėje – jų ir jos nepakaltinamumą.Reikšminiai žodžiai: Estetinė strategija; Euforija; Komunikacija; Laimingas gyvenimas; Reklama; Semiotika; Semiotinė analizė; Vaizdai; Advertising; Aesthetic strategy; Communication; Euphoria; Happy life; Image; Semiotic analysis; Semiotics.