Kolektyvinio sodo idėja ir jos materializacija Lietuvoje
LTKolektyviniai sodai buvo terpė, kurioje jau sovietmečiu pasireiškė nuslopintas privačios nuosavybės poreikis. Pasikeitus politinei šalies santvarkai, pasikeitė miestų planavimo principai, tačiau kolektyviniai sodai išliko „pilkąja zona“ kurioje ir toliau reiškėsi netipiniai urbanizacijos procesai. Tekste keliama prielaida, kad šis reiškinys yra Sovietų Sąjungai būdingų kultūrinių, politinių ir socialinių procesų rezultatas, o šio eksperimento palikimas Lietuvoje suformavo specifinę gyvenamąją terpę, kurioje vyrauja neformalaus urbanizmo praktikos. Straipsnyje glaustai atskleidžiamos kolektyvinio sodo idėjos atsiradimo aplinkybės, šios idėjos santykis su realia projektavimo ir statybos praktika Lietuvoje, bei minėto proceso įtaka šių dienų gyvenamajai aplinkai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyviniai sodai; Neformali ekonomika; Neformalus urbanizmas; Posovietinės miestų transformacijos; Urbanistikos istorija; Utopija; Užmiesčio namas; Allotment gardening; Collective gardens; Dacha; Informal economy; Informal urbanism; Post-Soviet urban transformation; Urban history; Utopia.
ENThe idea of a collective garden and its effect to Lithuanian built environment is described in the article. Collective gardens in Soviet times became an area to compensate the suppressed need for private property and also it was the place for informal, even corrupt practices. After the shift towards new political system collective gardens are facing intense transformation and it continues to be the “grey zone” where informal practices flourish. The presumption made in the article is that the appearance of collective gardens in Lithuania was heavily influenced by the cultural and economic reality of the Soviet Union. These conditions were crucial for formation of specific living environment in which informal urbanism appears. [From the publication]
