LT1990 m. kovo 11 d. buvo patvirtintas pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas – laikinoji Konstitucija, kurią reikėjo pakeisti nuolatine, todėl buvo pradėtas projekto rengimas. Straipsnyje aptariami Konstitucijos rengimo etapai ir jos įsigaliojimo aplinkybės. Rengėjai siekė, kad Konstitucija atspindėtų ne tik istorinį Lietuvos teisės paveldą, bet ir demokratinio konstitucionalizmo raidos patirtį, įgytą Europoje ir pasaulyje. Naujos konstitucijos būtinumą grindė politiniai, socialiniai ir teisiniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos poreikiai: reikėjo suformuoti konstitucinius modernios politinės sistemos pamatus, apibrėžti valstybės valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo principus, institucines kompetencijas ir jų sąveiką, remiantis tarptautinės teisės normomis, žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Taip pat buvo svarbu įtvirtinti teisines priemones konstitucijos saugumui užtikrinti – teisės aktų peržiūrą ir atsakomybę už konstitucijos pažeidimus. Socialinis gyvenimas vystėsi sparčiai, todėl laikantis Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo normų buvo neįmanoma užtikrinti demokratinės sistemos plėtros, iškilo konstitucinio reguliavimo problemų politinėje ir teisinėje realybėje. Naujoji konstitucija turėjo išreikšti tarptautinėje bendruomenėje atpažįstamą Lietuvos Respublikos politinę ir teisinę tapatybę. 1992 m. lapkričio 6 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiume Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis pasirašė Konstituciją ir Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos įstatymą. Konstitucijos tekstas buvo paskelbtas spaudoje ir įsigaliojo Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Konstitucijos kūrimas; Konstitucijos priėmimas; Konstitucijos rengimas; Konstitucinė teisė; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Referendumas; Adopting Constitution; Constitution of the Republic of Lithuania; Constitutional law; Drafting Constitution; Drafting of Constitution; Drafting of the constitution; Referendum.