Multimedija: antropologės požiūris

LTVirtualios bendruomenės ieško naujų būdų atskleisti socialinius, kultūrinius identitetus, istorijos puslapius: atsiranda nauji socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ryšiai, problemos ir aktualijos. Etnologo, socialinio antropologo pažinimas pinasi besikartojančių „klausimų / atsakymų“ tinkluose. Žmonės susiduria su technologinio determinizmo ir naujų individualių galimybių pasekmėmis. „Multimedijos kalba“ ilgainiui tampa vis artimesnė skaitytojams dėl žinių gausos, naujumo, įvairiapusiškumo, pasiekiamumo. Diasporas džiugina žinios apie socialinius ir kultūrinius identitetus, „namus“. Tinklo visuomenės komunikacijai naudinga multimedijos publikacijų paieška, skaitmeninės informacijos atrinkimo, pateikimo galimybės bei tolesnio panaudojimo perspektyvos. Viena kitą papildanti teksto, garso ir vaizdo informacija leidžia įvairiapusiškiau kalbėti apie Lietuvos žmones, vaizdingai papasakoti apie jų kultūros istoriją. Kaip tinklo visuomenė naudoja ir priima multimedijos technologijas? Kokius naujus dalykus multimedijos galimybės gali duoti mokslui, skaitytojams? Kaip kuriasi nauji socialiniai ryšiai? Šiuos klausimus straipsnyje nagrinėsime, remdamiesi savo darbų („Weaving Ornaments in Lithuanian Folk Textiles“, „Lietuvių audinių raštai“, „Kūryba ir tradicijos“, atliktų kartu su bendraautoriais iš UNESCO katedros Informatika humanitarams Matematikos ir informatikos institute Gediminu Navicku, Evaldu Ožeraičiu, Arūnu Valiuliu) patirtimi. Aptarsime, kaip internetu užsimezgė mokslinė diskusija apie kultūrą, kaip kultūrinės tradicijos pateko į ekonominių interesų ratą, kaip diasporose atsirado naujų ryšių, ir kaip „multimedijos kalbą“ panaudoti edukacinei veiklai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Virtuali bendruomenė; Socialinis identitetas; Multimedija; Lietuvos kultūros istorija; Virtual society; Social identity; Multimedia; Lithuanian culture history.

ENVirtual communities seek for new manners to disclose social, cultural identities and history: new social, cultural, economical relations and problems are likely to appear. Knowledge of ethnologist and social anthropologist twists in nets of repeating “questions/answers”. People face consequences of technological determinism and new individual opportunities. “Language of multimedia” eventually becomes closer to a reader due to surplus of knowledge, innovation, versatility and attainability. Search of multimedia publications, perspectives of selection and presentation of digital information as well as further using are useful for communication of network society. Text, sound and voice information supplementing each other enable the more thoroughly speak about Lithuanian people and to figuratively tell about history of their culture. How network society uses and accepts technologies of multimedia? What sort of innovations options of multimedia may provide for science and readers? How new social relations are being established? The said issues will be discussed in the article on the basis of experience of the following works („Weaving Ornaments in Lithuanian Folk Textiles“, “Creative work and traditions”) carried out together with co-authors Gediminas Navickas, Evaldas Ožeraitis, Arūnas Valiulis from UNESCO department “Computer science for linguists” of the institute of mathematics and computer science. The analysis will include how scientific discussion about culture have been started via the internet, how cultural traditions appeared in the cycle of economic interests, how diasporas involved new links and how “multimedia language” may be used in education activity.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History