LTStraipsnyje aptariamos etninės muzikos atgimimo formos Lietuvoje. Naujų įžvalgų teikia tyrimai, kuriose muzika neapribojama kūriniu, o suvokiama kaip veikla. Muzikos kaip socialinio fenomeno vertinimas skatina naujai pažvelgti į etninės muzikos atgimimą. Naują tyrimo perspektyvą siūlo etnomuzikologas Thomas Turino, kuris išskiria keturias muzikinės kultūrų kategorijas, pabrėždamas vertybinius aspektus ir žmogiškuosius poreikius. Straipsnyje svarstoma apie lietuvių etninės muzikos atgimimą ir klausiama: kokios vertybės grindžia muzikinę veiklą ir kokius poreikius ši veikla tenkina? Ar Turino modelis padeda suprasti formų ypatumus ir sąveikas? Straipsnio tikslas – aptarti etninės muzikos kultūrą, remiantis Turino teorija ir 2008–2013 m. surinktais empiriniais duomenimis, lankantis koncertuose, festivaliuose ir apklausiant atlikėjus, renginių organizatorius bei dalyvius. Darbe aptariamas Turino modelis, apžvelgiami muzikiniai šaltiniai, etninės muzikos gaivinimo patirtys ir atgimimo formos. Tyrimas atskleidžia, kad etninės muzikos kultūros atgimimą lemia ne tik autentiškumo paieškos, bet ir politiniai idealai, paaiškinantys gaivintojų praktiką. Kiekviena atgimimo forma susijusi su konkrečia praeities vizija, praeities ir dabarties santykiu. Turino modelis padeda nustatyti skirtingas vertybes ir poreikius. Stilizuoto folkloro ir postfolkloro tipai linksta į prezentacinę muzikinę kultūrą, o folkloro dainų ir šokių ansambliams būdinga participacinė kultūra. Etninės muzikos gaivintojų idealams įtaką daro praktiniai aspektai – renginių kontekstas ir visuomenės požiūris.Reikšminiai žodžiai: Atgimimas; Etninė muzika; Tautosaka; Gaivinimas; Lietuviška tapatybė; Lietuvių liaudies muzika; Muzikavimas; Muzikinių kultūrų modelis; Muzikos įrašai; Stilizacija; Thomas Turino; Ethnic music; Folklore; Lithuanian folk music; Lithuanian identity; Model of musical cultures; Music participation; Music records; Revival; Stylization; Thomas Turinois.