Socialinės brandos psichodiagnostinio vertinimo galimybės teismo psichologijos ekspertizėje
LTStraipsnyje analizuojamas socialinės brandos paaiškinimo iš specialistų pusės teismams poreikis bei išskiriami tikėtini socialinės brandos psichologiniai kriterijai ir jų vertinimo būdai. Teisinis socialinės brandos pagrindas išdėstytas LR BK 80-81 str. paskirtyje: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo asmenims iki 21 m. amžiaus galimybes; padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos teismų praktikoje jaunų pilnamečių teisinė praktinė integracija į nepilnamečių justicijos sistemą susiduria su dideliais sunkumais, iš kurių pirmiausia pažymėtina socialinės brandos vertinimo kriterijų, metodikos bei specialistų, kurie padėtų įvertinti jauno pilnamečio socialinę brandą, deficitas. Psichologiniu požiūriu jauno pilnamečio socialinė branda glaudžiai susijusi su suaugystės įžangos ir paauglystės raidos laikotarpių lyginamąja analize. Raidos psichologijoje sėkmingais paauglystės įveikos kriterijais dažnai išskiriami apibrėžtas ir integruotas tapatumas, autonomiškumas ne tik nuo tėvų, bet ir bendraamžių grupinės įtakos, socialinių situacijų intelektinis supratingumas.Teismo psichologų ekspertų teismams teikiamos naudingos žinios, padedančios sprendžiant socialinės brandos klausimą, galėtų būti susijusios su tapatumo būvio nustatymu ar tapatumo ypatumų aprašymu, tarpasmeninių santykių su tėvais ir bendraamžiais tyrinėjimo išvadomis, intelekto galių ir sunkumų, ypač atkreipiant dėmesį į tokius specifinius intelekto sudėtinius komponentus kaip socialinis supratingumas ir kristalizuotas intelektas, psichodiagnostiniu įvertinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelekto galios ir sunkumai; Lojalumas referentinei grupei; Socialinė branda; Tapatumo būvis; Identity status; Intellectual capacity and difficulties; Loyalty for the reference group; Social maturity.
ENThe goal of this presentation is to analyse the importance of an expert input on social maturity for the courts and to identify the criteria for social maturity with the methods of their evaluation. The legal background of social maturity laid down in article 80-81 of the Lithuanian Republic Criminal Code: to make sure that a criminal liability corresponds with the age and social maturity of individuals under 21 y. o. to increase the practice of corrective measures which contribute to a personality development and a positive change in lifestyle and behaviour, to prevent further delinquency. The practical integration of young adults into the juvenile justice system in the Lithuanian judicial practice faces serious difficulties due to the lack of criteria for assessing social maturity, methodology and experts who could determine the social maturity of a young adult. From the psychological point of view, the social maturity of young adults is closely connected with a comparative analysis between the development of adolescence and the beginning of adulthood. Criteria for a successful transition identified by the developmental psychology are: defined and integrated identity, autonomy and independence from the influence of both parents and peer groups, intellectual understanding of social situations. The relevant knowledge given by the forensic psychologists to judges when deciding issues of social maturity could be related to a determination of identity status, description of identity peculiarities, analysis of interpersonal relationships with parents and peers, intellectual capacity and its difficulties when paying a particular attention to specific components of intelligence like the social understanding and crystallised intelligence. [From the publication]
