The Signs of scriptural music composition : between the changeable and the ordinary

LTStraipsnyje tyrinėjami šiuolaikinių lietuvių kompozitorių religinės tematikos kūriniai, sukurti 1990–2010 m. Šiuolaikinėje lietuvių religinėje muzikoje yra sakralinių ir sakralizuotų elementų, o muzikos kalba stilistiškai heterogeniška. Muzikinės kalbos formų įvairovė sąveikauja su rašytiniu kultūros paveldu, religiniais tekstais, kalbos ženklais. Straipsnyje giliau analizuojama muzikinė kalba Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jonas“ (2003), pagrįsta Senojo Testamento Jobo knyga. Kūrinyje religiniai ženklai išreiškiami emociniu ir vaizdiniu aspektu, atskleidžiant intensyvius jausmų archetipus. Taip pat nagrinėjama Onutės Narbutaitės simfonijų trilogija Tres Dei Matris Symphoniae (2003), skirta Deivei motinai. Kompozitorė įkvėpimo semiasi Biblijos tekstuose, išreikšdama savo požiūrį į sakralumą ir profaniškumą. Instrumentinė muzika, į kurią įsiterpia vokalinis muzikavimas, išreiškia Švento Rašto archetipus ir paslaptingas misterijas. Trečiasis analizuojamas kūrinys – Mariaus Baranausko Templum Dei estis (2010), skirtas mišriam keturių balsų chorui. Kūrinyje pasitelkiami žodžiai iš Šventojo Rašto, Naujojo Testamento, Pirmojo laiško korintiečiams. Kūrinį sudaro keturi muzikiniai judesiai, kurie atskleidžia unikalią ir autentišką Biblijos žodžių dinamiką. Kompozitorius laužo įprastą religinės muzikos kanoną, racionaliai valdo muzikinėje struktūroje kintančias emocijas, perteikdamas šventyklos įvaizdį.Reikšminiai žodžiai: Kintamos muzikos ypatybės; Lietuvių muzikologija; Lietuvos kompozitoriai; Modernioji lietuvių religinė muzika; Muzikinės kompozicijos; Paprastos muzikos ypatybės; Simboliai; Šventasis Raštas; Changeable music features; Holy Bible; Lithuanian composers; Lithuanian musicology; Modern Lithuanian religious music; Ordinary music features; Scriptural music composition; Symbols.