Grįžimo tema Lietuvos meninėje kultūroje po 1990 metų

LTStraipsnyje nagrinėjami du vienalaikiai, tačiau dešimtojo XX a. dešimtmečio I pusėje priešingomis kryptimis veikę Lietuvos dailės gyvenimo procesai – tai „grįžimas į Lietuvą“ ir „išvykimas į Vakarus“. Šie du kultūrinės globalizacijos aspektai nėra vertinami nei išimtinai teigiamai, nei neigiamai, tačiau siekiama parodyti, jog bandymai institualizuoti ryšius tarp vidinių ir išorinių kultūros srautų siejosi tiek su teigiamomis, tiek su neigiamomis kultūros tendencijomis. Kalbant apie globalėjančiame pasaulyje kylančias įtampas tarp kultūrinio homogeniškumo ir heterogeniškumo, atkreipiamas dėmesys į skirtingas integracijos sąvokos reikšmes. Minėti klausimai aptariami atsižvelgiant į išeivijos studijas ir vakarietiškos migracijos tendencijas. Siekiant istoriškai pagrįstos perspektyvos, pasirenkamas kultūros politikos tyrimų laukas; meno įvykiai vertinami remiantis jų interpretacijomis dešimtojo XX a. dešimtmečio kultūros spaudoje bei pokalbiais-interviu su tuometinio kultūros gyvenimo dalyviais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išeivijos dailė; Kultūros politika; Nacionalinė galerija; Lietuvos dailininkų sąjunga; Lietuvos dailės muziejus; émigré art; Cultural policy; National Gallery; Lithuanian Art Museum.

ENThe paper analyses two simultaneous processes of Lithuanian art life in the early 1990s that, however, evolved in opposite directions: “return to Lithuania” and “departure from Lithuania”. These two aspects of cultural globalisation are not viewed as either exceptionally positive or negative. However, the paper seeks to show that attempts to institutionalise relations between internal and external culture flows had links with both positive and negative culture trends. In discussing tensions that arise between cultural homogeneity and heterogeneity in an increasingly globalised world, the study focuses on different meanings of the concept of integration. These issues are discusses in the light of studies of the emigration and the trends of Western migration. Seeking a historically grounded outlook, the author chooses the field of culture policy studies. Art events are evaluated on the basis of interpretations published in the culture press and interviews with participants of cultural life of the 1990s.

• Nuo Freiburgo iki Soho / Stasys Goštautas. Išeivijos dailė : tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo / Stasys Goštautas, Ingrida Korsakaitė, Viktoras Liutkus, Laima Laučkaitė, Elona Lubytė, Genovaitė Kazokienė ; sudarė Ingrida Korsakaitė, Laima Laučkaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. P. 11-18.
• XX a. 10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailės parodų muziejinės tendencijos / Lolita Jablonskienė. Menotyra. 2001, Nr.4 (25), p. 35-39.