Двор Великого княжества Литовского в XV-XVI вв.- пространство взаимодействия культур

LTXVI a. dvaras tapo charakteringu ir neatskiriamu sociokultūrinio Lietuvos didžiosios kunigaikštystės landšafto elementu. Tam pasitarnavo dinamiški procesai ir permainos socialiniame, politiniame ir ūkiniame bajoriškoje visuomenės gyvenime, prasidėjusios XIV a. paskutiniais dešimtmečiais. Straipsnio tikslas – įvesti į LDK istoriografiją dvaro kaip kultūrinės sąveikos erdvės sampratą, bei pamėginti pagrįsti šios sociokultūrinės erdvės tyrimo tikslingumą, išskirti atskiras galimas konkrečių faktografinių šios problemos tyrimų bei teorinių apibendrinimų kryptis. Svarbiausi greta didžiojo kunigaikščio buvo magnatų dvarai. XVI a. magnatų dvarai kasdieniniame visuomenės gyvenime buvo svarbūs traukos centrai, vietos kuriuose kasdien rinkdavosi ir bendravo įvairių bajorijos sluoksnių atstovai. Magnatų dvarai buvo vieta, kur bajorų jaunuomenė susipažindavo su kilmingųjų gyvenimo taisyklėmis pradėdavo tarnybinę karjerą bei įgydavo karinių ir administracinių įgūdžių. Dvaruose mezgėsi bei plėtojosi ir klientelinai didiko ir bajorų ryšiai. 100 metų eigoje, pradedant nuo XV a. antros pusės Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje susiformavo kokybiškai nauja sociokultūrinė terpė, kurioje politinė tautos atstovai save tapatino su Lietuva ir lietuvių tauta. Šios sąvokos tuo metu žymėjo ne etninę, bet politinę priklausomybę, politinį bei kultūrinį bendrumą. Dvaras buvo neatskiriama šios visuomenės bendravimo erdvė.Reikšminiai žodžiai: Ponų dvaras; Kultūrinės sąveikos; Patronas; Klientas; Seat of nobles; Cultural interplay; Patron; Client.

ENThe estate of the 16th c. became the characteristic and inseparable element of sociocultural landscape of the Grand Duchy of Lithuania. This was due to the dynamic processes and changes in the nobility‘s social, political and economical life, which began in the last decades of the 14th c. The article seeks to introduce into the historiography of the GDL the concept of an estate as the space for cultural interplay, to substantiate the purposefulness of the study of this sociocultural space, and to single out the possible individual trends of some specific factographic analyses of this problem and of theoretical generalizations. Next to the Grand Duke, the estates of the magnates played the most important role. In the society’s daily life, the magnate estates of the 16th c. functioned as important centres of attraction, the places where the nobility of various strata would meet and converse daily. The estates were the place where young nobles would get acquainted with the rules of nobility’s life, set on a career and acquire military as well as administrative skills. It was in the estates that client bonds between the different states of nobility were formed. During 100 years, beginning with the second half of the 15th c., a qualitatively new sociocultural environment was formed in the GDL. The political representatives of the nations identified themselves with Lithuania and the Lithuanian nation. These notions, at that time, signified one’s political, rather than ethical, belonging as well as certain political and cultural affinity. An estate provided space for the interaction within this society.