Lietuvos įvaizdžiai Rusijos žiniasklaidoje po Krymo aneksijos

LTRusijos konfrontacijos su Vakarais 2014–2016 m. laikotarpio vienas iš išskirtinių bruožų yra Rusijos propagandos suaktyvinimas tiek užsienyje, tiek pačioje Rusijoje. Lietuva, kurios santykių normalizacija su didžiąja kaimyne nebuvo užbaigta ir kuri atvirai parėmė Ukrainos poziciją, susilaukė papildomo Rusijos žiniasklaidos dėmesio, o tiksliau, joje sustiprėjo antilietuviškų nuotaikų kurstymas. Šiuo atveju pirmiausia mėginama bendrais bruožais apibūdinti, kaip masinės informavimo priemonės (televizija ir periodinė spauda) atliko socialinio konstrukto kūrėjų vaidmenį, ir išsiaiškinti Rusijos žiniasklaidoje pateikiamas Lietuvos kiekybines charakteristikas. Remiantis šia analize išskiriami trys dominuojantys negatyvūs Lietuvos įvaizdžiai – rusofobiška ir antirusiška, istorijos falsifikatorė, žlunganti ir neįtakinga. Šie įvaizdžiai nuosekliai ir kryptingai eksploatuojami Rusijos informacinėje erdvėje, beveik neegzistuojant alternatyviems šaltiniams, tapo neginčijama tiesa daugumai Rusijos piliečių. Tai suteikia Kremliui dideles manipuliacijos perspektyvas kuriant geopolitinio nestabilumo taktiką ir strategiją. Antra vertus, nederėtų pamiršti, kad Lietuvos negatyvus paveikslas padeda Rusijos visuomenei pateisinti Putino sukurtą politinę sistemą ir jos pranašumus prieš Vakarų pasaulį. [Iš leidinio]

ENOne of the exclusive features of the Russia's confrontation with the West in the period of 2014-2016 is the Russian propaganda stimulation in and outside the country. Lithuania, which normalisation of the relations with the big neighbour was not finished and which openly supported the Ukraine's position, received additional attention from the Russian news media, more precisely, the incitement of anti-Lithuanian mood got stronger in there. In this case, firstly, it is attempted to explain in general features how the media (television and periodic press) played a social construct role and to find out the Lithuanian quantitative characteristics proposed in the Russian news media. Based on this analysis, three dominant negative Lithuania's images are excluded: Russophobic or anti-Russian, falsificator of history, failing and not influential. These pronouns are constantly and single-mindedly exploited in the Russian information space and because almost no alternative sources exist, it became an incontestable truth for most Russians. This provides large manipulation perspectives for the Kremlin while creating a geopolitical instability tactic and strategy. On the other hand, it should not be forgotten that the negative Lithuania's image helps the Russian society to justify Putin's formed political system and its advantages against the West.