Baimės koncepcija ir emocijos Lietuvos užsienio politikoje

LTŠiame straipsnyje pristatoma baimės sampratos refleksija tarptautinių santykių ir užsienio politikos teorijose. Tekste iš pradžių aptariama baimės fenomeno ir racionalaus elgesio sampratos, akcentuojant, jog baimės samprata, priešingai nei anarchijos, tarptautinių santykių teorijoje neturi emocinio krūvio. Apžvelgus emocijų veiksnį tarptautinių santykių ir užsienio politikos teorijoje siūloma sugrąžinti baimės kategorijai reikšmingą emocinį krūvį. Darbe akcentuojama, jog baimė (traktuojant ją kaip emociją) gali turėti ir tarptautinę sistemą ardančią ir tarptautinę komunikaciją trikdančią funkciją. Ši emocionalizuota grėsmės ir baimės suvokimo samprata (darbe įvardyta kaip para bellum įsitikinimų sistema) dėl savo intensyvaus emocinio krūvio ir valstybės vidaus veiksnių dominavimo įtvirtinant baimės jausmą skiriasi nuo kitų baimės suvokimo tipų galios asimetrijos (realizmas) ir identitetų asimetrijos (liberalizmas, konstruktyvizmas). Straipsnyje šie baimės suvokimo tipai yra traktuojami kaip socialiniai įsivaizdavimai, per laiką vienas kitą keičiantys ar papildantys. Trečioji straipsnio dalis skiriama Lietuvos užsienio politikos idėjų analizei. Darbe analizuojama Lietuvos regiono lyderės idėja. Teigiama, jog ji buvo neracionali, nes paremta baimės emocijos faktoriumi. Taip pat pateikiamos įžvalgos ir siūlymai skirti naują besiformuojantį Lietuvos užsienio politikos etapą (nuo 2014 m. Krymo okupacijos), kuriame, kaip ir regiono lyderės koncepte ir priešingai nei kitose Lietuvos užsienio politikos etapuose, dominuoja baimės emocija. Straipsnis užbaigiamas probleminiu klausimu – ar Lietuvos užsienio politikoje įsitvirtinanti nauja idėjinė kryptis netaps nelanksčia, para bellum logika paremta įsitikinimų sistema, ateityje trikdysiančia optimalų užsienio politikos formavimą. [Iš leidinio]

ENThe article presents the reflection of conception of fear in the theory of the international relations and foreign policy. Firstly, the text discusses the conceptions of fear phenomena and rational behaviour, placing emphasis on fact that the conception of fear, contrary to anarchy, does not have an emotional load in the theory of the international relations. After observing the emotion factor in the theory of international relations and foreign policy, it is suggested to bring back a meaningful emotional load to the fear category. The paper emphasises that fear (considering as an emotion) can have both functions, which destroy international system and disrupts international communications. Due to its intensive emotional load and the dominance of State factors while setting the feeling of fear this emotionalised conception of threat and fear perception (in the work named as para bellum belief system) differs from power asymmetry (realism) and identity asymmetry (liberalism, constructionism) of other types of the conception of fear. The article considers these types of the conception of fear as social imaginations which replace and complement each other within the time. The third part of the article is dedicated to the analysis of ideas of the Lithuanian foreign policy. The paper analyses the idea of Lithuania as a regional leader. The article states that the idea was not rational because it was based on the factor of the feeling of fear. In addition, insights and suggestions to assign a new emerging stage of the Lithuanian foreign policy (from the occupation of Crimea in 2014) in which the feeling of fear dominates, also in the concept of regional leader but contrary to other stages of the Lithuanian foreign policy.