Dynamics of muscular performance indices during the 30-s vertical jump test in endurance and sprint cohorts

LTTyrimo pagrindimas ir hipotezė. Vertinant sportuojančiųjų parengtumą ir jo pokyčius po treniruotės etapo taikomi fizinio krūvio mėginiai, kurių metu greitai pavargstama. Suformuluotas aiškus metodinis reikalavimas, kad testavimo procedūra neturi modifikuoti treniruotės tikslų. Gerai žinoma, kad darbingumo vertinimo testų specifiškumas yra reikšmingas tada, kai norime palyginti skirtingų tiriamųjų grupių darbingumą. Tikslas – nustatyti sprinto ir ištvermės bėgikų raumenų darbingumo rodiklių kaitos ypatybes atliekant 30 s trukmės vertikalaus šuoliavimo testą. Metodai. Buvo tiriami lengvaatlečiai bėgikai (sprinto ir ištvermės grupės). Tiriamieji atliko 30 s trukmės vertikalaus šuoliavimo testą didžiausiomis pastangomis. Sportininkui šuoliuojant ant kontaktinės platformos, vertinome šuolio aukščio, santykinio galingumo, jų mažėjimo spartos, atremties fazės trukmės rodiklius, skaičiavome visų atliktų šuolių aukščio sumą. Rezultatai. Visos šuolių serijos metu abiejų tiriamųjų grupių, šuolių aukščio vidutinės reikšmės, užregistruotos kas penkias sekundes, mažėjo. Lyginant abi tiriamųjų grupes, šuolių aukščio vidutinių reikšmių skirtumas išliko statistiškai reikšmingas (p<0,05) visos šuolių serijos metu. Abiejų tiriamųjų grupių raumenų santykinio galingumo kaita serijos metu turėjo panašią tendenciją. Šuolių serijos metu nustatėme, kad sprinterių grupėje šuolio aukštis ir santykinis galingumas mažėjo didesne sparta nei ištvermės bėgikų. Viso šuolių testo metu atsispyrimo trukmė buvo kur kas ilgesnė ištvermės bėgikų grupėje. Aptarimas ir išvados. Nepaisant kai kurių metodinių apribojimų, vertikalaus šuoliavimo testas, sukuriantis greitai besivystančio nuovargio sąlygas, leidžia vertinti sportuojančiojo raumenų santykinio galingumo, nuovargio ir jų kaitos ypatybes.Prie greitumo krūvių adaptavęsi asmenys pasiekia reikšmingai didesnių raumenų darbingumo rodiklių nei ištvermės šakų sportininkai. Atlikdami fizinio krūvio užduotis greitai besivystančio nuovargio sąlygomis ištvermės bėgikai mažėjantį raumenų susitraukimo galingumą kompensuoja atremties fazės trukmės pailginimu daugiau nei sprinteriai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ištvermės ir sprinto bėgimas; Raumenų darbingumas; Vertikalių šuolių testas; Endurance and sprint runnin; Endurance and sprint running; Muscular performance; Vertical jump test.

ENResearch background and hypothesis. According the methodological requirement testing procedures do not modify the main training objectives. It is well known that specificity of performance assessment tests is important if we want to compare performance of different groups tested. Research aim was to find out the peculiarities of muscular performance indices in sprint and endurance cohorts while performing a 30-s vertical jump test. Research methods. The participants of the study were two groups of athletes, i. e. sprint and endurance runners. The participants of the study performed a 30-s vertical jumps test with maximal efforts. The sum of height of all jumps was calculated by a special computerized program and the values in height of jumps, contact time and relative power at onset of workload and at each 5 seconds of the test were analyzed. Research results. The difference between the cohorts in jumps height was statistically significant (p<0.05) during the whole series of jumps. Athletes’ adaptation to speed-power type of exercising produced higher anaerobic muscle performance indices while performing 30-s duration jumps test. Endurance runners usually demonstrate lower results in jumping than sprint- athletes and they compensate reduced muscular power with prolonged duration of take-off. Discussion and conclusions. Despite some methodological limitations the results of this study show that the assessment of muscular performance indices allows assessing the peculiarities of dynamics of relative muscle power and fatigue. [From the publication]