LTPranešimo tikslas – ne tik apžvelgti rezonansą, kurį sukėlė Molotovo – Ribentropo paktas, bet iš išnagrinėti jį. Todėl problema yra nagrinėjama trimis aspektais: politiniu, psichologiniu ir diplomatiniu. Chronologiškai tiriamas laikotarpis apima 1939 m. pavasarį – rudenį. Pirmi pavojaus ženklai pasklido visuomenėje 1939 m. geguže – birželį. 1939 m. vasarą savotišką pavojų pajuto Kaunas, kada Sovietų sąjunga nutarė „uždėti“ savo saugumo garantijas Estijai ir Latvijai priešingai Talino ir Rygos pozicijoms. Kaunas suvokė, jog toks „globėjiškas“ poelgis gali bet kuriuo laikų peraugti į šalių okupaciją. Įdomu ir tai, kad iš dalies tokią valstybės politiką lėmė ir carinės Rusijos emigrantai, gyvenantis Vakaruose. Jie dažnai pasisakydavo už Sovietų Rusijos sąjungą su Berlynu, negu su Anglija arba Prancūzija. Baltijos šalių reakcija tapo užsienio valstybių garantijas turinčio neutraliteto kūrimas. Ištyrus visus turimus duomenys, galima sakyti, kad 1939 08 23 m. paktas nebuvo Lietuvai staigmena. Bendrai apžvelgus tolesnę Lietuvos – Rusijos derybų eigą, galima konstatuoti, kad priimant ypatingos svarbos nutarimus, Lietuva neturėjo reikšmingo balso. Visą tai stiprino ir neigiamos nuotaikos iš Vakarų. Iš kitos pusės, Lietuvos vyriausybė buvo rimtai apgalvojusi okupacijos ir visuomenės emigracijos galimybę. Pabaigai, galima pasakyti, kad paktas buvo labai skaudžiu smūgiu Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos politikai, nes tapo svarbiu išmėginimu visai liberaldemokratų sistemai ir moralinėms Vakarų vertybėms.Reikšminiai žodžiai: Ribbentropo-Molotovo susitarimai, 1939-1941; Versalio sistema; "Rusijos vasalai"; Molotov-Ribbentrop pact; Versailles system; "Vasal's of Russia".
ENThe purpose of the paper is not only to review but also to analyse the response to the Molotov-Ribbentrop Pact. Thus, the problem is approached from three aspects: political, psychological and diplomatic. The timeframe is spring-autumn 1939. The first signs of danger began to spread in society in May-June 1939. In the summer of 1939, Kaunas felt a certain danger when the Soviet Union decided to “impose” its security guarantees on the positions on Estonia and Latvia that were contrary to the positions of Tallinn and Riga. Kaunas realised that such a "patronising" act could at any time grow into the countries' occupation. Interestingly, this state policy was partially determined also by émigrés of Tsarist Russia residing in the West. They would often support the union of the Soviet Russia with Berlin rather than with England or France. The reaction of the Baltic States was the creation of neutrality with guarantees of foreign countries. Analysis of all information available allows maintaining that the Pact of 23 08 1939 did not come as a surprise to Lithuania. A survey of further progress of Lithuanian-Russian negotiations allows stating that Lithuania did not have a weighty voice in adopting decisions of special importance. All this was also compounded by negative moods from the West. On the other hand, the Lithuanian Government had seriously considered the possibility of occupation and society’s emigration. It could be stated in conclusion that the Pact was a very painful blow to the policy of Great Britain and France as it became an important test to the whole system of the Liberal Democrats and moral values of the West.