Intelektualinė refleksija: civilių ir kariškių santykiai Lietuvoje

LTCivilių ir kariškių santykiai Lietuvoje turi rimtų defektų, kurie atsirado realizuojant vakarietiškus karinių pajėgų kontrolės modelius. Atgavus nepriklausomybę Lietuvos laukė sudėtingas ir sunkus uždavinys kuriant vakarietišką krašto apsaugos sistemą. Vienu metu reikėjo vykdyti dvi skirtingas politines programas: kurti funkcionuojančias karines pajėgas ir teisinę-institucinę struktūrą, kuri leistų užtikrinti demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Tačiau civilinė kontrolė yra ne tik atitinkami teisiniai aktai, institucijos. Nemažiau svarbi yra ir intelektualinė refleksija, kurios metu turėtų būti keliami fundamentalūs klausimai: kas yra karas, kaip keičiasi karybos pobūdis, kaip tai veikia ir keičia Lietuvos sąjungininkų gynybos politiką, mūsų supratimą ir politinius karinės srities sprendimus. Tokio pobūdžio klausimų kėlimas karinių pajėgų viduje ir didesnėje (civilių) bendruomenėje yra būtina sąlyga turėti efektyvią ir lanksčią civilinę kariškių kontrolę. Žvelgiant iš šios perspektyvos būtų galima teigti, kad Lietuva sėkmingai pritaikė institucinę struktūrą, tačiau antrojo etapo – kokybiško turinio ir diskusijų karine tematika skatinimas stringa ir nėra plėtojamas. Tokia situacija susiklostė, nes perimti vakarietiški modeliai patys turi nemenkų defektų. Juose per daug yra koncentruojamasi į institucinę struktūrą (formą), skiriama mažiau dėmesio turiniui. Lie-tuva šiuos modelius perėmė su trūkumais. Todėl šiuo straipsniu siekiama atlikti Lietuvos atvejo analizę ir jos pagrindu pasiūlyti tam tikrą pagrindinių civilių ir kariškių santykių modelių reviziją. [Iš leidinio]

ENThe relations between civilians and soldiers have serious defects that appeared while the western control models of military force were being implemented. After regaining the independence, a complicated and difficult task awaited Lithuania when the country was creating the national defence system according to the western modules. At the same time, there was a need to implement two different political programs: to create functioning military defence and legal-institutional structure that would allow to ensure the democratic civil control of armed forces. However, civil control is not just relevant legal documents, institutions. Intellectual reflection is also very important because such fundamental questions are raised during it: what war is, how does the state of warfare change, how does it work and change the defence policy of allies of Lithuania, our understanding and other political solutions of the military sphere. Raising such questions inside military forces and in a bigger community (civilians) is a necessary condition for having effective and flexible civil control of soldiers. While looking from this perspective, it can be said that Lithuania has successfully implemented the institutional structure, but the second phase – the promotion of quality content and discussions regarding military questions is not moving forward and is not being expanded. The situation became this way because western models have significant defects themselves. They are too concentrated on institutional structure (form) and pay less attention for the content. Lithuania implemented these models together with these drawbacks. Therefore, this article attempts to make an analysis of the Lithuanian case and to suggest some sort of revision of the main models of relations between civilians and soldiers.