Atkurtosios Lietuvos Respublikos kariuomenės pajėgumai : finansavimas, personalas ir ginkluotė

LT2014 m. prasidėjus krizei Ukrainoje ir Rusijos agresijai prieš kaimyninę šalį, Lietuvoje buvo susirūpinta karinių pajėgumų stiprinimu. Beprecedenčiu galima laikyti politinį sprendimą 2014 m., kai vyksta Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos parlamento rinkimai, įvedamas euras ir imamos taikyti ekonominės sankcijos Rusijai, padidinti asignavimus gynybai 130 mln. Lt, o 2015 m. numatyti dar 356 mln. Lt didėjimą, taigi per dvejus metus krašto apsaugos sistemos (KAS) biudžetas didinamas beveik 50 %. Šiame straipsnyje analizuojamos trys glaudžiai susijusios Lietuvos KAS pajėgumų problemos. Pirmiausiai nagrinėjami KAS finansavimo pokyčiai po Lietuvos politinių partijų permanentinių susitarimų gynybai skirti 2 % BVP. Po to aptariamos karinio personalo komplektavimo, rezervo rengimo problemos ir ateities iššūkiai. Galiausiai įvardijama, kada ir už kiek, kokių ir kiek ginkluotės sistemų Lietuvos kariuomenė gavo iš Vakarų sąjungininkių arba įsigijo, kokie pagrindiniai įsigijimų projektai įvardijami viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų prisidėti ne tik prie akademinių sluoksnių, bet ir politikų ir plačiosios visuomenės kritinio KAS aprūpinimo įvertinimo, suvokimo, su kokiomis problemomis kariuomenė susidūrė siekdama įgyvendinti jai iškeltą tikslą – užtikrinti valstybės karinį saugumą. Tai itin aktualu demilitarizuotai ir pacifistiškai Lietuvos visuomenei, kai regione atsiranda vis naujų grėsmių. Straipsnyje siekiama įvardyti finansavimo, personalo planavimo problemas, materialinio aprūpinimo pokyčius per ketvirtį amžiaus nuo Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo iki 2014 m. imtinai. Taip pat siekiama paskatinti akademinės bendruomenės diskusiją Lietuvos valstybės karinio saugumo klausimais, pateikiant analizes ir galimus raidos scenarijus. [Iš leidinio]

ENThe crisis in Ukraine in 2014 and Russia's aggression against the neighbouring country raised Lithuania's concerns about strengthening the military forces. During the elections of the President of the Republic of Lithuania and the European Parliament, in addition, the introduction of euro and application of economic sanctions for Russia, a political decision in 2014 can be considered as without a precedent, to increase subsidies for the Defence by 130 million litas and to project a 356 million litas rise in 2015, therefore, over the two years the budget of the National Defence System (NDS) is increased almost by 50%. This article analyses three closely related problems of capabilities of Lithuanian NDS. Firstly, the changes in the NDS funding after the permanent agreements by the Lithuanian political parties to give 2% of GDP to the Defence are analysed. Secondly, the recruitment of military personnel, the problems of the reserve training and future challenges are discussed. Finally, it is named when, for how much, which and how many weaponry systems Lithuanian military received from the East allies or purchased, what main projects of the purchase are named in the public area. The research should contribute not only to the academic set, but also to critical assessment of NDS supply by politicians and wide society, to perception of what problems military faced while reaching for its aim to ensure the national military security. This is particularly relevant to the demilitarised and pacifist Lithuanian society when there are new threats in the region. The article seeks to name the problems of funding, personnel planning and changes of the material supply during the quarter of a century since the re-establishment of the military of the Republic of Lithuania to 2014 inclusive. It also aims to encourage a discussion of the academic community about the matter of Lithuanian State security, by providing analysis and possible scenarios of development.