Nolite confidere in principibus : Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords

LTVadinamasis Glinskio sukilimas prasidėjo nuo valdovo bei pavaldinio santykių subirimo. Glinskis nebuvo paprastu Aleksandro Jogailaičio kūriniu; jis turėjo savo rėmėjų ratą, didesnį už vien Glinskio šeimą. Atrodo, kad jis kartu su Chrebtovičiais ir Chodkievičiais buvo Alberto Goštauto rato nariu. Vienok Glinskis nebuvo svaresnės Vilniaus didikų grupuotės ,jaunesniojo Mikalojaus Radvilos suburtos, nariu. Glinskio rato vyrai, išskyrus tuos, kurie, būdami už viską jam skolingi, galiausiai turėjo bėgti kartu su juo Maskvon, nebuvo pasiruošę dėl jo priešgyniauti valdovui bei Ponų tarybai. Mykolas Glinskis buvo išdavikas tuo, kad apsiginklavo prieš valdovą, o šis konfliktas prasidėjo 1508 metų kovo mėnesio viduryje, o ne tų metų vasario 2 d., po Zaberezinskio nužudymo. Naudojant riteriškojo romano terminiją, galima teigti, jog pats valdovas, Žygimantas Jogailaitis, išdavė Glinskį. Pats Glinskis buvo prieštaravimo objektu (Vilniaus ponijos atžvilgiu), o ne laisvas opozicijos prieš valdovą sukūrėjas. Jis buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio numylėtiniu, tačiau negalėjęs išlaikyti savo padėties, valdovui tapus Lenkijos karaliumi. Panašiai kaip 15 a. veikėjas Soltanas, ar daug vėliau, Maskvos caručio Vladimiro Vladimiraičio žmogelis, Chodorkovskis, Glinskis nesuvokė tiksliai savo vietos, pervertindamas savo svarbą bei savo padėties tvirtumą. Priede paskelbti nepublikuoti dokumentai (1508 m. dienoraštis, laiškas). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Glinskio maištas; Mikhail Glinsky; Sigismund the Old.

ENThe rebellion of Mykolas Glinskis (pl. Michał Gliński) started when relationships between a ruler and a subordinate deteriorated. Apparently, together with the members of the Chrebtovicz and Chodkievicz families, he was a member of the circle of Albertas Goštautas. However, Glinskis did not belong to members of a more powerful group of the Vilnius noblemen, created by Mikalojus Radvilos junior (pl. Michał Radziwiłł). The members of the Glinskis club were finally forced to escape to, because they were not prepared to stand on the warpath with the king and the Council of Nobles, defending him. Mykolas Glinskis was a betrayer in the way that he took up arms against the king, which consequently led to a conflict in mid-March, 1508 but not on February 2nd of the same year as it is said. We can say that the king himself, Žygimantas Jogailaitis (Zygmunt Jagiellon), had betrayed Glinskis. In fact, Glinskis was a man who stirred much controversy among the Vilnius nobles, but he was never an independent organiser of the opposition movement against the king. Being once a favourite of the Grand Duke of Lithuania, Glinksis was not able to keep his position when the duke became the king of Poland. Similar to a famous figure of the fifteenth century, Soltanas, or to another figure – Chodorkovskis, a henchman of the Tsar of Moscow (Vladimir Vladimirovicz much later), Glinskis overestimated his personal significance and stability of his position. Unpublished documents dating back to 1508, including a diary and a letter are given in the appendix.