Tarptautinių nusikaltimų tarptautinio pripažinimo problema ir SSRS okupacijos metu padaryti nusikaltimai

LTTarptautinėje teisėje tarptautinio nusikaltimo sąvokos apibrėžimas iki šiol kelia daug neatsakytų klausimų. Vienintelis šaltinis, kuriame mėginta pateikti tokį bendrąjį apibrėžimą, buvo 1996 m. redakcijos Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus straipsniai. Minėtas šaltinis išskyrė tris svarbius požymius, būdingus tarptautiniam nusikaltimui: tai – tarptautinio įsipareigojimo pažeidimas; šis tarptautinis įsipareigojimas turi fundamentalią reikšmę tarptautinės bendrijos interesams; šį pažeidimą nusikaltimu pripažįsta visa tarptautinė bendrija. Daugiausia problemų kelia trečiasis požymis: ar jis turi būti taikomas [...]. Išanalizavus įvairią valstybių praktiką paaiškėja, kad šios problemos sprendimas niekada nebūna tik teisinio pobūdžio. [...] Tarptautinės teisės šaltiniai, reglamentuojantys individų atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus, tokios sąlygos nekelia, o valstybių praktika rodo, kad asmenys, padarę net ir nusikaltimus, kurių visuotinai nepasmerkė tarptautinės institucijos, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tarptautinis nusikaltimo pripažinimas nėra būtina sąlyga keliant individualios atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus klausimą. Kita vertus, išanalizavus Lietuvos teisėsaugos institucijų nesėkmes matyti, kad ribotas tarptautinis pripažinimas yra didelė kliūtis tarptautiniam bendradarbiavimui [...]. Bendradarbiauti taip pat trukdo kai kurie diskutuotini Lietuvos įstatymų leidėjų sprendimai dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido reglamentavimo. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Karo nusikaltimai; Baudžiamasis kodeksas; War crimes; Criminal code.

ENThe definition of the concept ‘transnational crime’ in international law has posed a number of questions that received no answer. The only source attempting to provide a general type of definition was in the articles in the State Liability for Violations of International Law (1996). The said source identified three main features characteristic of a transnational crime, including infringement of international commitment (1), fundamental significance of this international commitment to the interests of the international community (2) and this violation is recognised as a crime by the entire international community. The main problem lies with the third aspect: should it always be applicable[...]?. The analysis of the practice of different countries shows that the problem is never considered as being of legal nature alone [...]. Different sources of international law regulating personal liability for transnational crimes do not set such a requirement. The state practice reveals that the persons who had committed crimes that were not universally condemned by international bodies may still be held criminally liable. So the international recognition of the crime is not a necessary precondition while raising a question of private liability for transnational crimes. On the other hand, the analysis of failures experienced by the Lithuanian law enforcement agencies shows that limited international recognition is a huge obstacle for international cooperation. [...]. Cooperation is also restricted due to some disputable decisions taken by Lithuanian legislators concerning regulation of war crimes, crimes against humanity and genocide.