LTKnyga skirta moderniojo politikos mokslo kritikai ir jo filosofinių pagrindų analizei. Modernųjį politikos mokslą siekiama paaiškinti kaip tam tikrą politikos filosofiją. Norima įrodyti, kad politikos mokslas primeta tam tikrą politikos sampratą. Knygą sudaro vienuolika dalių, pratarmė, įvadas ir pabaigos žodis. Pagrindinis skyrius „Paslėpta filosofija“ skirtas naujojo politikos mokslo filosofinių pagrindų išgryninimui. Toliau atskleidžiamas politikos mokslo teorinių prieigų neapibrėžtumas, politikos reiškinių fragmentacijos diskursas, žvelgimas į žmogų gamtamokslininkų akimis, nuvertinant individualių moralinių pasirinkimų reikšmę. Teigiama, kad naujasis politikos mokslas įgyvendino romantikų idėją į tikrovę žvelgti per savikūros prizmę, kuriant uždarus prasmių pasaulius. Idėjų nuvertinimo principas lėmė idėjų virsmą nuomonėmis. Analitinės kombinatorikos principas atskleidžia politikos mokslo ir liberaliosios demokratijos neutralumą vertybėms. Demoralizacijos efekto argumentas atkreipia dėmesį į politikos mokslo santykį su moraliniais politikos dėmenimis. L. Strausso pasiūlytus filosofinės kritikos principus autorius panaudoja kaip efektyvią politikos mokslo kritikos priemonę. Apibendrinime atskleidžiama, kad naujasis politikos mokslas ne tik išplėtė politikos pažinimą, bet ir primetė tikėjimą, kad mokslas gali sukurti naują žmogų ir visuomenę. Moderniojo politikos mokslo trūkumai tampa aiškiai matomi tik šį mokslą prilyginus filosofijai.