Asmenvardinės kilmės gyvenamųjų vietų vardai Čekiškės parapijos lenkiškai rašytuose metrikuose (1826-1848)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Asmenvardinės kilmės gyvenamųjų vietų vardai Čekiškės parapijos lenkiškai rašytuose metrikuose (1826-1848)
Alternative Title:
Names of Places of Residence of the Origin of Personal Names in the Register of Borths, Marriages and Deaths of Čekiškės Parish written in Polish (1826-1848)
In the Journal:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios metrikų įrašai. Straipsnio šaltinius sudaro šešios lenkų kalba rašytos knygos, po dvi krikštų ir santuokų registracijos bei po vieną vizitacijos ir mirimo registracijos metriką. Čekiškės bažnyčios lenkų kalba rašytuose ir pildytuose metrikuose buvo užrašyti 67 skirtingi vietovardžiai, iš kurių 32 yra asmenvardinės kilmės. Iš vardų padarytų vietovardžių yra beveik tiek pat, kiek iš pavardžių. Iš vardų kilę vietovardžiai yra skirstomi į smulkesnes grupes pagal vardo, iš kurio jie kilę, kilmę. Tikėtina, kad daugelio straipsnyje pateikiamų gyvenamųjų vietų pavadinimai kilę ne tiesiogiai iš vardo, bet atėję per pavardes. Iš pavardžių kilę vietovardžiai grupuojami pagal jų semantinį turinį. Toks grupavimas atskleidžia gyvenamosios vietos vardo ne tiek lingvistinius, kiek ekstralingvistinius ypatumus – parodo, kokios priežastys (toje vietovėje gyvenusių žmonių išvaizda, būdas, veikla) galėjo lemti vieną ar kitą tos vietovės pavadinimą. Vieną grupę iš pavardžių kilusių vietovardžių sudaro tokie gyvenamųjų vietų vardai, kurie nurodo veiklą, darbą ar profesiją (Girininkai, Bliūdai), kitą grupę – tie, kurie nurodo savybes. Iš pozityvių savybių kildinamas vardas yra tik vienas – Mileikiai, daugiau vardų nurodo negatyvius būdo bruožus (Burbiškiai, Kiaulininkai). Stebėtinai nedaug vietovardžių kildinama iš išvaizdą nusakančių pavardžių. Kitų (ne asmenvardinės kilmės) Čekiškės bažnyčios lenkiškuose metrikuose užrašytų vietovardžių pavadinimai gali būti kildinami iš fiziografinių tą teritoriją apibūdinančių žodžių.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Metrikos (registr. knygos).

ENThe article deals with the records of the register of births, marriages and deaths of the Trinity Church in Čekiškės. The sources of the article consist of six books in Polish, two books of the register of each baptisms and marriages and one book of each visitation and deaths. The register of births, marriages and deaths of the Čekiškės church, written in Polish, contained 67 different place-names, 32 of which are of the origin of personal names. The number of place-names derived from first names is almost the same as that of the ones derived from surnames. Place-names derived from personal names are grouped according to the origin of the original name. Most of the place-names presented in the article are most likely derived not directly from first names but via surnames. Place-names derived from surnames are grouped according to their semantic content. Such grouping reveals extralinguistic rather than linguistic features of a place-name, it shows what reasons (the looks, character or activity of the local people) could have determined the name of the place. One group of place-names derived from surnames contains place-names identifying an activity, job or profession (Girininkai, Bliūdai), another group consists of those indicating characteristics. Only one name is derived from a positive trait, Mileikiai; more names refer to negative character traits (Burbiškiai, Kiaulininkai). There are surprisingly few place-names derived from surnames describing the looks. Other placenames (of the origin other than personal names) indicated in the Polish register of births, marriages and deaths of the Čekiškės church may be derived from physiographic words describing the territory.

ISSN:
2081-6839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/676
Updated:
2013-04-28 15:20:27
Metrics:
Views: 66
Export: