The Prestige and decline of the official (state) language in the Grand Duchy of Lithuania (fifteenth-sixteenth century) : problems in Belarusian historiography

LTStraipsnyje rusėnų („senosios baltarusių“) kalbos vartojimas nagrinėjamas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės oficialios („valstybinės“) kalbos problema, pateikiama naujausiuose Baltarusijos ir Lenkijos tyrėjų lituanistų darbuose. Baltarusių istoriografijoje pamėgti rusėnų kalbos valstybinio statuso argumentai atmetami. Moderniomis sociolingvistinėmis metodikomis baltarusių tyrėjų aprašomas prestižinis rusėnų kalbos statusas viešajame gyvenime neįrodomas. Nelygu socialinė-kultūrinė vartotojų grupė (valdovas, administracija, luomai), tautos ir etnosai, teritorija, juridinis vienetas (valdovo domenas, bajorijos domenai, magdeburginiai miestai, konfesijos), „ilgasis“ laikas, kalbos vartojimo forma (sakytinė ar rašytinė) – visa tai kaskart kūrė kitokią kalbų vartojimo hierarchiją.XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešajame gyvenime vartotos keturios kalbos: žodžiu – lenkų, lietuvių ir rusėnų, raštu – rusėnų ir lotynų. XVI a. pirmoje pusėje kalbų vartojimas pastebimai kito. Rusėnų kalba įgijo stiprias pozicijas krašto administracijoje ir kultūriniame gyvenime. Lietuvių kalbos vartojimo sritys siaurėjo, ji buvo priskirta neprivilegijuotam valstybės luomui. Kita vertus, lietuvių kalba nepatyrė diskriminacijos, kaip konkuruojant su įsigalinčia lenkų kalba nutiko rusėnų kalbai, nuo XVI a. vidurio stumiamai iš viešojo vartojimo. Tačiau oficialiai pakeisti rusėnų kalbą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mėginama ne lenkų, bet „lietuvių“, t. y. lotynų kalba, kuri buvo suvokiama kaip senoji lietuvių kalba. Šis „lotynizavimas“ padėjo išsaugoti lietuvių kalbos vaidmens klausimą viešajame gyvenime visą XVI a. Dėl šios priežasties kalbos vartojimas atsigavo, o krašto modernėjimas XVI a. pabaigoje leido lietuvių intelektualams kurti etniškai atnaujintos lietuvių tautos politinės-kultūrinės programos gaires lietuviškoms LDK žemėms su dviejų prestižinių kalbų – lietuvių ir lenkų – koegzistencija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Istoriografija; Oficialioji kalba; Lenkų kalba; Rusėnų kalba; Historiography; Official (state) language; Polish language; Ruthenian language.

ENThe status of the Ruthenian language and use of Lithuanian in public life in the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) remains one of the most hotly debated topics in Lithuanian historiography. In this article, the use of Ruthenian (early Belarusian) is analysed as the official (‘state’) language of the GDL, as it is presented in the latest works by Belarusian and Polish researchers and Lithuanian language studies researchers. This analysis looks at the problems that arise when examining the flexible and extraordinarily dynamic use and interrelation of languages in the GDL in the 15th–16th centuries, which changed every few decades and was based more on customs and traditions than laws. [From the publication]