Apie bendras rusų literatūros klasikos vertimo į lietuvių kalbą tendencijas

LTStraipsnyje aptariami bendri klasikinės rusų literatūros vertimų į lietuvių kalbą bruožai, tarp kurių išsiskiria akivaizdus vertėjų dėmesys poezijai, kai prozoje geriausiu atveju tenkinamasi vos po vieną kokio nors stambesnio epinio kūrinio vertimą, ir tai atliktą dažniausiai daugiau nei prieš pusę amžiaus. Apžvelgdama F. Dostojevskio vertimų istoriją straipsnio autorė teigia, kad lietuviškų rašytojo tekstų leidimų seka galėjo sąlygoti bendrą šio rusų rašytojo kūrybos recepciją Lietuvoje. Lygia greta straipsnyje pateikiama trumpa konkrečių, anksčiau nenagrinėtų lietuviškų Dostojevskio vertimų analizė, leidžianti daryti išvadas, kad seniai išversti svarbiausi rusų literatūros kūriniai šiandien jau nebeatitinka nei reikalavimų, kuriuos kelia literatūrinio vertimo specialistai, nei, svarbiausia, netenkina šiuolaikinio skaitytojo, kuriam rūpi ne tik knygoje papasakota istorija, bet ir savitas autoriaus stilius, ko dažniausiai ir pasigendama rusų klasikos vertimuose. [Iš leidinio]

ENThis article deals with the general tendencies in Lithuanian translations of Russian classical literature. One of the main peculiarities can be described as a specific interest in lyrical poetry, while the readers of Russian novels can usually find the only Lithuanian translation of one or another book, completed more than 50 years ago. The author of the article once again examines the history of Lithuanian translations of F. Dostoevsky’s works and comes to the conclusion that the absence of high quality translations as well as the late translations of some important novels, as well as the policy of publishing the writer’s books, could be responsible for the specific reception of Dostoevsky in Lithuania. The analysis of some of Dostoevsky’s books published in Lithuanian shows that the translators of our day could devote more attention to the matters of an individual author’s style. [From the publication]