Vaiko ir vaikystės sampratos ir jų kūrimas viešajame vėlyvojo sovietmečio Lietuvos pedagoginiame diskurse (1962-1984)

LTStraipsnyje analizuojamos vėlyvojo sovietmečio (1962–1984 m.) Lietuvos pedagoginiame diskurse siūlomos vaiko sampratos, jų slinktys, siekiama atskleisti tokių sampratų kūrimo (perėmimo) procesą ir specifinius jų bruožus, kurie iš dalies perteikia ir pačios vaikystės vaizdinio ypatumus vėlyvo­jo sovietmečio laikotarpiu. Straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos vėlyvojo sovietmečio pedagoginiame diskurse išryškėja ypatingas dėmesys vaiko pasaulio pažinimui ir kaip atsiranda psichologizuoto vaiko vaizdinys. Analizuojama, kokią reikšmę vaiko ir vaikystės vaizdinių kūrimui turėjo pedagoginės psicho­logijos teorijoje šešto dešimtmečio pabaigoje suintensyvėjęs profesinio orientavimo reiškinys, kaip peda­goginė psichologija žiūrėjo į sovietinio vaiko idealo neatitinkančius marginalizuotus vaikus ir kokią įtaką tai darė vėlyvojo sovietmečio vaiko ir vaikystės sampratos pokyčiams. [Iš leidinio]

ENThis article analyzes what perceptions of children and childhood were offered in the public pedagogical discourse of the late Soviet period in Lithuania (1962–1984), whether these perceptions are created only in the pedagogical idea of Soviet Lithuania or are they receptive to the changes of Soviet pedagogy and educational psychology in all of the former Soviet Union. The research shows that children, in the pedagogical discourse of the late Soviet period in Lithuania, were perceived as psychologically complex, consciously involved in the educational process and requiring a personalized approach to their upbringing. All these perceptions were common to the late Soviet pedagogical theory in Soviet Russia. The popularization of the concept of vocational education in Soviet pedagogy in the sixties also had influence on hyperbolizing childhood as a place and time of preparation for adult life. Finally, the article aims to reveal how pedagogy reconceptualizes the perception of normally/abnormally behaved children and whether this approach offers the image of a totally integrated or rehabilitated child that has either psychological or social problems. The last chapter of the article also tries to prove that the late Soviet pedagogical discourse steps back from the “happy Soviet childhood” and shows a more complex and layered image of Soviet childhood. [From the publication]

• "Naujasis žmogus" iki pareikalavimo: mokinys vėlyvojo sovietmečio (1964-1988 m.) Lietuvos mokyklose / Akvilė Naudžiūnienė. Lietuvos istorijos studijos 2021, t. 47, p. 99-117.
• Profesinis orientavimas sovietmečio Lietuvoje 1958-1984 m.: sisteminis, idėjinis ir praktinis įgyvendinimas / Rūta Grišinaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 145-176.