Lūžę šonkauliai, praskeltos galvos : Vilniaus Švč. Trejybės cerkvėje palaidotų vienuolių sužalojimai

LTPasaulyje vykdomi vienuolynų bioarcheologiniai tyrinėjimai atskleidžia esminius skirtumus tarp pasaulietinio ir vienuolinio gyvenimo būdo, tačiau traumų analizės nepateikia didelių staigmenų – sužalotų vienuolių skaičius yra santykinai mažas. Todėl daromos prielaidos, kad vienuoliai nepriklauso rizikos grupei dėl specifinio gyvenimo būdo. 2015‒2016 m. vykdytų Vilniaus unitų Švč. Trejybės cerkvės kriptos tyrimų metu atidengti XVII‒XVIII a. bazilijonų vienuolių palaidojimai leido tyrinėti ir rašytiniuose šaltiniuose menkai atsispindinčią vienuolių gyvenimo pusę ‒ bendrą jų sveikatos būklę, patologijas ir patirtas traumas. Straipsnyje, pasiremiant osteologine medžiaga ir istoriniais šaltiniais, analizuojamos vienuolių patirtos traumos, jų mechanizmas ir galimas poveikis sveikatai. Tyrimas atskleidė vienuolių traumatizmo tendencijas, kurioms būdingi dažni šonkaulių lūžiai, smurtinės žaizdos ir didelės energijos sužalojimai. Gauti rezultatai patvirtina, kad vienuoliai nebuvo labiau nei kitos visuomenės grupės apsaugoti nuo rizikos patirti įvairaus pobūdžio traumas. [Iš leidinio]

ENWhile bioarchaeological monastery researches draw substantial differences between the secular and monastic lifestyles, the former injury rate indicates no shocking results. A relatively small number of fractures demonstrated that monks were not predisposed to injuries due to their specific lifestyle and daily activities. In 2015 and 2016, an archaeological investigation at The Holy Trinity church and its crypt revealed 17th–18th century burials belonging to the Basilian monks. These findings provided a unique opportunity to study the monastic lifestyle in the Grand Duchy of Lithuania based on the tendencies of trauma. Common rib fractures, violent injuries and high-energy trauma painted a vivid and unusual life picture of the 17th–18th century Basilian monastery of Vilnius. [From the publication]