Rusėniškojo greitraščio grafika XVII amžiaus LDK teismų knygose: inicialai ir didžiosios raidės

LTLietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindinė rašto kalba buvo rusėnų kalba. Tokia ji išliko iki 1697 m., kai valstybine kalba tapo lenkų kalba. Rusėniškasis greitraštis geriausiai yra išanalizuotas XVI a. Lietuvos Metrikos ir Statutų tyrimų kontekste. Tačiau beveik nėra mokslinių darbų, kurie tirtų individualius rašto tipus, analizuotų rašto grafikos kaitą, apskritai XVII a. rusėniškasis greitraštis yra mažai tyrinėtas. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti XVII a. rusėniškajame greitraštyje vartotus inicialus ir didžiąsias raides. Nors LDK būta įvairių institucijų, šiam tyrimui pasirinktos labiausiai išplėtotos visuose pavietuose veikusios LDK teismų raštinėse surašytos knygos, tačiau dėl knygų prieinamumo buvo pasirinktos etnografinės Lietuvos teritorijoje veikusių teismų knygos. [Iš leidinio]

ENIn the Grand Dutchy of Lithuania, the main language was Ruthenian until 1697, when the main language became Polish. In Lithuanian historiography, the most developed researches concern the mental, ideological and social issues. These issues are discussed in the context of the first printed book, the first Lithuanian Statute, on the conduct of the first Lithuanian book, the first Lithuanian history problems. Ruthenian cursive is best examined in texts from the 16th century, in the First Lithuanian Statute and Lithuanian Metrics context. However, there are almost no studies about the Ruthenian cursive in 17th century. We haven’t investigated the individual pattern types or analyzed the letter graphics change, so, in general, the seventeenth century Ruthenian cursive is little explored. Therefore, this research focused on the initials and capital letters used in the Ruthenian cursive in the seventeenth century. We have chosen the most developed books of courts that have operated in the GDL in order to examine the changes of initials and capital letters during the 17th century. However, this article researches only the ethnographic territory of Lithuania, because of the availability of the books in the archive. The research proved that the graphics of capital letters changed very slowly and the difference is seen only from the middle of the seventeenth century. Initials were used to decorate the text very often and they depended on the individual scribe’s hand. The most frequently used initials were Г, Н, Л, П and Ѡ. In the seventeenth century, the most often used capital letters were А, В, К, Л, М, Н, П, Т, Ѡ. As the caps graphics changing gradually, the Latin alphabet options of M and N appeared in the 5th decade. Throughout the seventeenth century, letters В, Н and Ѡ have been changing the most, while the least changed letters were А, Л, М, П, Т. [From the publication]

• LDK pavieto žemės teismų funkcija – tarp notariato ir teismo (iki 1588 m.) (lietuviškų pavietų atvejis) / Darius Vilimas. Lituanistica. 2011, Nr. 4, p. 355-364.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėniškoji paleografija / Stanislovas Pamerneckis. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2012. 302 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavieto teismų notarinės funkcijos / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Lietuvos notariato istorija / sudarė Jolanta Karpavičienė. Vilnius: R. Paknio leidykla, [2012]. P. 71-93.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588) / Darius Vilimas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2006. 290 p.
• Pastabos dėl lenkiškos rašybos Lietuvos Metrikos Užrašymų knygose XVI a. pabaigoje-XVIII a. antrojoje pusėje (remiantis Lazdijų ir Simno miestų aktais) / Jonas Drungilas. Istorijos šaltinių tyrimai. 2012, t. 4, p. 207-229.
• Raštininkas / Artūras Dubonis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 574-587.