Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas : ES ir Lietuvos aktuali patirtis

LTStraipsnyje pristatoma ES šalių narių patirtis taikant aktyvias darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, nagrinėjami ADRP fi nansavimo klausimai, pateikiama ADRP priemonių įgyvendinimo situacija ES šalyse, vertinamas ADRP priemonių taikymas Lietuvoje. Pirmoje straipsnio dalyje išsamiai nagrinėjamos užimtumo ir nedarbo, taip pat ilgalaikio nedarbo, pastarųjų metų tendencijos Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje. Ypač akcentuojamos pastarosios globalios fi nansinės krizės pasekmės atskiroms socialinėms grupėms (jaunimui, vyresnio amžiaus asmenims, nekvalifi kuotiems ir ilgalaikiams bedarbiams). Antroje straipsnio dalyje, remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, nagrinėjami ES šalių narių pokyčiai taikant ADRP priemones prieš ir pokriziniu laikotarpiu. Nagrinėjami ADRP priemonių, taip pat bedarbių rėmimo ir įdarbinimo tarnybų paslaugų fi nansavimo rodikliai įgalino išskirti vyraujančias šalių narių strategijas mažinant nedarbą ir / ar kovojant su nedarbo pasekmėmis. Analizė parodė, kad fi nansiškai pajėgesnės šalys labiau orientuojasi į žmogiškojo kapitalo plėtrą pasitelkiant bedarbių mokymo priemones. Šalys, tradiciškai skiriančios ADRP priemonėms mažą BVP dalį, krizės laikotarpiu daugiau investuoja į subsidijuojamo įdarbinimo priemones. Trečioji straipsnio dalis skirta ADRP priemonių taikymo Lietuvoje analizei. Remiantis Eurostato ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, analizuojami šių priemonių aprėpties, struktūros bei dalyvių dinamikos aspektai. Analizė neparodo aiškaus ryšio tarp ADRP priemonių fi nansavimo galimybių ir šių priemonių aprėpties (išskyrus krizės laikotarpį) bei šių priemonių struktūros. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktyvi darbo rinkos politika; Grupės; Ilgalaikis nedarbas; Nedarbas; Socialiai pažeidžiamos; Socialiai pažeidžiamos grupės; Active labor market policies; Long–term unemployment; Socially; Socially vulnerable groups; Unemployment; Vulnerable groups.

ENActive labor market policies (ALMP) are employed to fi ght the consequences of the unemployment in all European Union countries. These policies are also used to increase the employment opportunities of the different groups of population as well as to reduce the mismatch between labor supply and demand. However, the extent of the ALMP implementation, the structure of ALMP initiatives, and the impact of ALMP’s to unemployment varies in the different EU countries. The paper aims to review the implementation of ALMPs in the European Union countries including Lithuania while tackling the problem of unemployment. The article presents the experience of the EU member countries in implementation of ALMP measures. The ALMP funding issues are analysed here, the situation in implementation of the ALMPs in EU countries is described, and in particularly the situation of Lithuanian ALMPs is evaluated. In the fi rst part of the paper the detailed analysis of the recent trends in employment and unemployment, including long–term unemployment, in the EU countries, including Lithuania is presented. A particular emphasis is given to the recent global fi nancial crisis and its consequences for the certain social groups (such as young people, the elderly, unskilled and long–term unemployed).In the second part of the paper on the basis of Eurostat data the developments in the EU member states within the period before and after–crisis are analyzed with regard to implementation of ALMP measures. The analysis of the relevant indices that covered both: ALMP and unemployment support, as well as fi nancing indicators of employment services enabled to distinguish the prevailing strategies for reducing unemployment and / or fi ghting the consequences of the unemployment in the EU member countries. The research has shown that countries that are more capable fi nancially are more focused on human capital development through training measures for the unemployed. Meanwhile, countries that traditionally give a small share of GDP to ALMPs, during the crisis were mainly investing in subsidized employment measures. The third part of the paper is devoted to the analysis of Lithuanian ALMPs. According to the data from Eurostat and the national employment service (Lithuanian Labour Exchange) such aspects as the coverage of the ALMPs, the structure of these measures and the dynamics of the participants are examined. The analysis shows that there are no direct connection between ALMPs fi nancing possibilities, the coverage, and the structure of these instruments (except for the crisis period). [From the publication]