Lietuvos kaimo apgyvenimo kaitos regioninės ypatybės 2001-2011 metais

LTStraipsnyje analizuojamos Lietuvos kaimo apgyvenimo kaitos ir kaimo gyvenviečių sistemos transformacijos regioninės ypatybės 2001–2011 m. Analizė atlikta remiantis LR Statistikos departamento pateikiamais 2001 ir 2011 m. visuotinių gyventojų ir būstų surašymo duomenimis. Nustatyta, kad gyventojų skaičius mažėjo daugumoje gyvenviečių nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau išryškėjo ženklūs regioniniai skirtumai; taip pat nustatyta stiprėjanti veiksnio „centras–periferija“ įtaka. Aplink didžiuosius miestus (Vilniaus r., Kauno r. ir Klaipėdos r. savivaldybių teritorijose) gyventojų skaičius intensyviai augo apie 40 proc. visų gyvenviečių, o augimo tempai šiose gyvenvietėse buvo kelis kartus didesni nei tose gyvenvietėse, kuriose gyventojų mažėjo. Didžiųjų miestų kaimynystėje esančiose savivaldybėse (Trakų, Elektrėnų, Jonavos, Kazlų Rūdos, Kretingos r.) ir šalia mažesnių miestų (Panevėžio, Marijampolės, Druskininkų, Utenos) esančiose savivaldybių teritorijose gyvenviečių augimo/nykimo tempai buvo panašūs, tačiau gyventojų skaičius augo tik 20–30 proc. kaimo gyvenviečių ir tai lėmė bendrą neigiamą kaimo gyventojų skaičiaus pokytį. Nuošaliose periferinėse savivaldybėse: Pagėgių, Akmenės r., Pakruojo r., Joniškio r., Skuodo r., Radviliškio r. ir kitose vyko ne tik spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas daugumoje (>83 proc.) kaimo gyvenviečių, bet ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai buvo kelis kartus intensyvesni, lemiantys itin sparčią periferinių kaimo teritorijų depopuliaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Depopuliacija; Gyvenviečių geografija; Kaimo raida; Periferizacija; Regioninė geografija; Depopulation; Peripheralisation; Regional geography; Rural development; Settlement geography; Sttlement geography.

ENThis article pays attentions to the rural population and rural settlement’s system regional changes during the period since 2001 till 2011. The analysis is based on the 2001 and 2011 population and houses census data provided by Statistics Lithuania. The performed analysis revealed that the number of population decreased in the majority of settlements independently on their size. However, the distinct regional changes could be stressed. Besides, it was estimated the increasing infl uence of “centre-periphery” factor. Around the biggest cities (in the territories of Vilnius, Kaunas, Klaipeda districts) the number of inhabitants was rapidly growing in 40% of the settlements’ and the tempos of growth in these settlements have exceeded several times the tempos of decrease of population in those settlements where the number of population decreased. In the territories of municipalities (Trakai, Elektrėnai, Jonava, Kazlų Rūda, Kretinga districts) that neighbour the biggest cities and the municipalities close to smaller Lithuanian cities (Panevėžys, Marijampolė, Druskininkai, Utena) the tempos of settlements’ number increase/decrease were similar, meanwhile, the number of inhabitants in these municipalities was increasing only in 20-30% of rural settlements.Therefore, such situation led to the general negative population change. In peripheral municipalities that are located further from bigger cities (Pagėgiai, Akmenė dis., Pakruojis dis., Joniškis dis.., Skuodas dis.., Radviliškis dis. and others) the rapid depopulation appeared in the majority (>83%) of rural settlements. Also, the tempos of depopulation in these municipalities were several times higher. Therefore, this situation infl uenced especially fast depopulation in the peripheral rural territories. The analysis allows to underline that the increasing importance of the “centre-periphery“ factor will further determine the decline of rural settlements in peripheral territories. [From the publication]