Rusakalbis jaunimas Visagine : antros ir trečios kartos migrantų tautinis tapatumas
LTStraipsnyje nagrinėjama antros ar trečios kartos migrantų kilmės šalies kaip „tėvynės“ konteksto ir tautinio tapatinimosi formų sąveika ir šių formų bei sąveikos kompleksiškumas. Migrantų įsijungimo į visuomenę dimensijų matavimas kiekybiniais vertinimais yra komplikuotas, kuomet nagrinėjame antros ar trečios kartos migrantų įsijungimą į visuomenę, nes kiekybinių tyrimų duomenys tik įvertina probleminių migrantų integracijos aspektų dažnį, tačiau daugeliu atvejų nepateikia naujų hipotezių ir neskatina analitiškai pažvelgti į migrantų patirčių ypatumus ir analizuoti jų tautinio tapatumo darybos strategijas, kultūrinių ir socialinių ryšių pobūdį, diskriminacijos darbo rinkoje ir švietime bei socialinio mobilumo galimybes. Todėl straipsnyje, remiantis kokybinio tyrimo įžvalgomis, siekiama plėsti migrantų įsijungimo į visuomenę kokybinių tyrinėjimų problematiką ir bandoma atsakyti į klausimą, kokias politinių, socialinių, etninių, kultūrinių ir kalbinių tapatumų fragmentacijas administracinėmis ribomis apibrėžtame mieste sukuria antros ar trečios kartos migrantų – Visagine gimusių, sąlyginai jaunų (gim. 1980–1990) rusakalbių asmenų – saistymasis su keliomis valstybėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antros ir trečios kartos imigrantai; Jaunimas; Tautinis tapatumas; Visaginas; National identities; National identity; Second and third generation immigrants; The second and the third generation migrants; Visaginas; Youngsters; Youth.
ENThis article presents the analysis of national identifications of Russianspeaking youth in Visaginas town in Lithuania. The forms of national identification of the second and the third generation migrants in Lithuania are analyzed in the context of the formation of transnational communities within the city as a socio-cultural space and the context of national self-identification complexity is investigated. This article also aims at analyzing the impact of the processes of globalization onto the fragmentation of the national identity and presents the results of the fieldwork based on 15 interviews and a number of observations conducted in Visaginas town with Russian-speaking young persons in order to answer the question of what political, social, ethnic, cultural and linguistic fragmentation of identities defined by administrative boundaries of a city creates national belonging and identification with several countries. The analysis of the empirical investigation has also shown that the national identity of young Russian speaking Lithuanian citizens in Visaginas is constructed in the processes of globalization and transnationalism and that these processes cause diversification and fragmentation of their national belonging and identity. [From the publication]
