1388 M.-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijų viešieji notarai

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešojo notariato istorijos erdvės vis dar laukia savo „lankytojų“ - tyrėjų. Šis straipsnis skirtas nagrinėti notariato istoriją, pasiremiant teoriniu ir prozopografiniu kitų tyrėjų įdirbiu. Nagrinėjama viešojo notariato institucija LDK teritorijoje ir dėmesys sutelkiamas į LDK viešojo notariato personalą nuo Vilniaus vyskupijos įsteigimo 1388 m. iki XVI a. pabaigos. Šiuo tyrimu siekta per pavienius įrašus, skaičius pristatyti LDK viešųjų notariatų asmenis. Tyrimas parengtas naudojant prozopografinius duomenis iš knygos „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a.“, o straipsnio pabaigoje pateikiamas chronologinis vyskupijų viešųjų notarų sąrašas, kuris reprezentuoja LDK vyskupijų viešųjų notarų skaičių, iš dalies kilmę, veiklą ir mobilumą. Pažvelgus į tam tikrą viešųjų notarų elitą karaliaus aplinkoje, daroma prielaida, kad šie asmenys, turėję puikų išsilavinimą, tuo metu buvo pakeliui į savo tarnybinės karjeros viršūnę, todėl juos galima vadinti kvalifikuotais teisės specialistais ir profesionalais. Daroma išvada, kad XVI a. viduryje valdovas savo reikmėms Vilniuje turėjo kvalifikuotą notarinę pagalbą. LDK notariato ištakos neatsiejamos nuo Katalikų bažnyčios, lotyniškosios raštijos ir romėnų teisės raidos Lietuvoje: XIV a. antroje pusėje LDK priėmus krikščionybę su vyskupo institutu į Lietuvą „atkeliavo“ ir viešieji notarai. LDK XV-XVI a. buvo apie 130 viešųjų notarų; XV a. viešaisiais notarais buvo 10 dvasininkų, o XVI a. prozopografiniai duomenys leidžia teigti tarp dvasininkų buvus jau apie 117 viešųjų notarų.

ENHistorical sphere of public notary of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) still awaits to be explored by researchers. This article is dedicated to examine the history of the notariate, on the basis of theoretical and prosopographical contribution of other researchers. The institution of notary public in the territory of GDL is examined, focusing on the personnel of the public notariate of the GDL from the establishment of the diocese of Vilnius in 1388 through the end of the 16th century. Through single records and numbers, this article aims to introduce individuals representing notary public of GDL. The research is based on prosopographical data from the book "Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a." ("Lithuanian Catholic Clergy in the 14th-16th centuries") and provides at the end of the article a chronological list of public notaries in dioceses, which represents the quantity, partly origins, activity and mobility of public notaries in dioceses of the GDL. Looking at the certain elite of public notaries in the surroundings of the king, it is presumed, that they were highly educated and were heading towards the peak of their career as the officials, therefore they can be regarded as qualified specialists and professionals of law. It is concluded that in the middle of the 16th century, the king had a qualified notary service for his own use in Vilnius. The roots of the public notary of the GDL is inherent to the development of Catholic church, Latin written language and Roman law in Lithuania. In the second half of the 14th century, after the Christianization of the GDL, public notary was introduced together with the institute of a bishop. There were approximately 130 public notaries in the GDL in the 15th-16th centuries. In the 15th century, 10 clergymen were public notaries and according to the prosopographical data, there were already 117 clergymen among public notaries in the 16th century.