Įkalintų asmenų resocializacijos galimybės kolektyvinio kalinimo ir kalėjimo subkultūros sąlygomis

LTDidžioji dalis Lietuvos įkalinimo įstaigų yra išlaikiusios sovietinių kolonijų architektūrą, struktūrą ir gyvenimo sąlygas. Kolektyvinio kalinimo forma sudaro palankias sąlygas egzistuoti neformalioms nuteistųjų taisyklėms, dar vadinamoms kalėjimo subkultūra. Straipsnio tikslas, remiantis empiriniais duomenimis, apibrėžti kolektyvinio kalinimo ir kalėjimo subkultūros padėtį ir reikšmę Lietuvos pataisos įstaigose ir išanalizuoti, kaip kolektyvinis kalinimas ir subkultūra prisideda prie sėkmingos ar nesėkmingos nuteistųjų resocializacijos ir integracijos į visuomenę. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: kaip kolektyvinio kalinimo forma ir nuteistųjų kasdienį gyvenimą reguliuojančios taisyklės veikia laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų resocializaciją; kokios iškyla kliūtys siekiant resocializacijos? Resocializacija yra pagrindinis šiuolaikinių įkalinimo struktūrų tikslas, tačiau Lietuvoje dėl paveldėtos sovietinės kalinimo sistemos, sėkmingo grįžimo į visuomenę tikslų užtikrinimas stagnuoja. Trečdalis tyrime dalyvavusių nuteistųjų teigė, kad laisvės atėmimo bausmė neprisideda prie asmenybės ar elgesio kaitos, atliekantis bausmę praranda įgūdžius ir motyvaciją. Nuteistieji pažymi, kad laisvės atėmimo bausmė vykdoma izoliuojant, atskiriant nuo visuomenės, todėl grįždami jie jaučia didžiulį technologinį, informacinį atotrūkį, praranda socialinius ryšius. Kolektyvinį kalinimą keičiant kamerų tipo kalinimu svarbu numatyti priemones, kurios bus orientuotos ne į izoliacijos, bet į socialinių įgūdžių palaikymo ir resocializacijos tikslų įgyvendinimą.Reikšminiai žodžiai: Bausmė; Kalinimas; Kalėjimas; Laisvės atėmimas; Resocializacija; Subkultūra; Imprisonment; Prison; Punishment; Resocialization; Subculture.