Paramos įtaka įvairių ūkininkavimo tipų ekologinių ūkių ekonominiams rezultatams

LTES ir šalies Vyriausybės vykdoma politika bei šių institucijų vaidmuo plėtojant ekologinį ūkininkavimą yra labai reikšmingas – valstybės politika ir teikiama finansinė parama yra laikomi vienu iš svarbiausių veiksnių, skatinančių ekologinių ūkių kūrimąsi ir plėtrą. Straipsnyje, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinkle (ŪADT) esančių ūkių 2007–2009 m. duomenimis, taikant statistinių duomenų grupavimo, palyginimo, loginės analizės, sintezės, indukcijos ir dedukcijos metodus, siekiama nustatyti, kaip parama ekologiniams ūkiams pagal specializaciją lemia šių ūkių ekonominius rezultatus. Iš tyrimo empirinių duomenų matyti, kad daugiausia ekologinių išmokų, tenkančių vienam bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės litui, analizuotu laikotarpiu gavo augalininkystės ir mišraus, vyraujant augalininkystei, mažiausiai – pienininkystės ir mišraus, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, specializacijos tipo ūkiai. Tyrimo rezultatai atskleidė paramos pasiskirstymo tarp specializacijų ypatumus ir gali būti panaudojami rengiantis naujam ES BŽŪP programavimo laikotarpiui ir modeliuojant konkrečias priemones, skatinančias norimą specializaciją. Tikslinėmis ir kompensacinėmis išmokomis galima paveikti ūkių specializacijos pokyčius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologinis ūkininkavimas; Parama; Specializacija; Ūkininkavimo tipas; Farming tipe; Farming type; Organic farming; Specialization; Support.

ENThe policy of the EU and the national government as well as their role in development of the organic farming is very significant – the state policy and financial support is considered to be one of the most important factors affecting establishment and development of the organic farms. This article deals with support impact on the economical indicators of the different faming type organic farms. Various methods were used in order to find out how support schemes influence farming results. Data of the organic farms from the Lithuanian Farm Accountancy Data Network (FADN) in 2007–2009 was used for this goal. Empirical results show that during this period the largest ecological subsidy per 1 Litas Total Output was received by specialist cereal and mixed cropping farms, while the least one – by specialist dairying and mixed livestock, mainly grazing livestock farms. The research results revealed distribution peculiarities among different farming types. These results may be efficiently applied in preparation for the new programming period of the EU Common Agricultural Policy as well as in modelling of specific measures to encourage a particular farming type. The changes of farm specialisations may be successfully influenced with help of direct and compensation payments. [From the publication]