LTStraipsnyje analizuojama beasmenio lietuvių kalbos veiksmažodžio reik(ė)ti funkcijos, vartosenos dažnumas senuosiuose (16 ir 17 a.) ir dabartinės lietuvių kalbos tekstuose. Empirinės medžiagos pagrindą sudaro duomenys, surinkti iš Senųjų raštų duomenų bazės, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros patekstynio ir Lietuvių mokslo kalbos tekstyno humanitarinių ir biomedicinos sričių mokslinių tekstų. Nustatant veiksmažodžio reik(ė)ti modalines funkcijas, remtasi van der Auweros ir Plungiano (1998) modalumo samprata. Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad analizuotuose tekstynuose esamojo laiko forma reikia pasitaiko dažniausiai. Kokybinės analizės rezultatai rodo, kad ir senuosiuose lietuvių kalbos tekstuose, ir grožinės literatūros patekstynyje bei biomedicinos srities moksliniuose tekstuose veiksmažodžiu reikia įprastai perteikiamas deontinis nuo situacijos nepriklausančios būtinybės potipis. Humanitariniuose tekstuose, be deontinės funkcijos, reikia neretai atlieka diskurso organizuojamąją funkciją. Be to, pastebėta, kad dabartinėje lietuvių kalboje reikia produktyvesnis realizuodamas subjektyvią deontinę reikšmę, o senuosiuose raštuose – objektyvią deontinę reikšmę; šiuo požiūriu beasmenės formos reikia semantinę raidą galima sieti su subjektyvizacijos procesu (plg. Traugott 1989). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Beasmenis veiksmažodis; Kiekybinė ir kokybinė analizė; Modaliniai veiksmažodžiai; Modalinė reikšmė; Modalumas; Modalumas, diskurso funkcija; Subjektyvizacija; Discourse function; Impersonal verb; Modal meaning; Modal verbs; Modality; Quantitative and qualitative analysis; Subjectification.
ENThe focus of the paper is on the frequency, distribution patterns and semantic profile of the necessitive impersonal reik(ė)ti ‘need’ in old and contemporary Lithuanian texts. The study employs corpus based quantitative and qualitative analysis to investigate the patterns of use of reik(ė)ti ‘need’ in the Database of Old Writings (16th-17th centuries) as well as the fiction sub-corpus of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the humanities and biomedical sciences sub-corpora of the Corpus of Academic Lithuanian (CorALit). The study follows van der Auwera and Plungian’s (1998) modality framework. The quantitative analysis shows that the present tense form reikia ‘need.PRS.3’ is the dominating one across all the sub-corpora analysed. The results of the qualitative study indicate that the deontic sub-type of participant external modality is prevailing in the old Lithuanian texts as well as in the fiction sub-corpus and in the biomedical sciences texts of the contemporary Lithuanian. The discourse of the humanities displays a fairly frequent employment of reik(ė)ti ‘need’ for discourse organising functions alongside the deontic uses. Although the usage patterns of reik(ė)ti ‘need’ in the biomedical sciences and the humanities share certain common features, they also point to discipline specific trends of argumentation. It is also important to observe that the objective deontic reik(ė)ti ‘need’ seems to gradually acquire the features of subjective deontic modality over time, which corresponds to the typical subjectification cline (cf. Traugott 1989). [From the publication]