Efficiency of the Lithuanian agricultural sector: return on fixed assets, output, and value added

LTŠiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos žemės ūkio sektoriaus, susiduriančio su ES parama ir valstybių narių konkurencija, produktyvumo problemos. Tyrimo tikslas – nustatyti ir kiekybiškai įvertinti bendrosios pridėtinės vertės, sukuriamos žemės ūkyje, pokyčius lemiančius veiksnius. Tyrime naudoti šie metodai: statistinė analizė, santykinių rodiklių analizė, indeksinio išskaidymo analizė. Tyrimo periodas – 1995–2009 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ir viso ūkio produktyvumas buvo įvertintas atsižvelgiant į du santykinius rodiklius: ilgalaikio turto grąžą ir efektyvumą. Pirmasis rodiklis apskaičiuotas dalijant bendrosios produkcijos apimtį iš ilgalaikio turto apimties, antrasis – skaičiuojant bendrosios pridėtinės vertės ir bendrosios produkcijos apimties santykį. Ilgalaikis turtas žemės ūkio sektoriuje teikė mažėjančią grąžą 1996–2000 m., vėliau ji svyravo apie 18 proc. ribą ir pradėjo didėti nuo 2004 m., o 2008 m. pasiekė 22 proc. Tuo pačiu metu ilgalaikio turto grąža visame ūkyje siekė 41 proc. Žemės ūkio sektoriaus efektyvumas mažėjo nuo 2003 m. Taigi 2009 m. jis siekė 35 proc., o visame ūkyje – 52 proc. Minėti pokyčiai gali būti paaiškinti ilgalaikio turto apimties ir vertės augimu bei iš dalies mažėjusiomis žemės ūkio produkcijos kainomis. Ilgalaikio turto apimties pokyčiai darė panašią įtaką žemės ūkio sektoriuje ir visame ūkyje (atitinkami daliniai indeksai 1,9 ir 2,2). Ilgalaikio turto grąžos ir efektyvumo pokyčiai lėmė bendrosios pridėtinės vertės apimties sumažėjimą atitinkamai 36 proc. ir 12 proc. Tyrimo laikotarpiu pastarieji du efektai buvo teigiami visame ūkyje. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, yra tikslinga didinti ilgalaikio turto grąžą racionaliau panaudojant žemės ūkio naudmenas ir techniką, didinant žemės ūkio produkcijos konkurencingumą Vakarų Europos rinkose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ilgalaikis turtas; Indeksinio išskaidymo analizė; Pridėtinė vertė; Produkcija; Produktyvumas; Žemės ūkis; Agriculture; Efficiency; Fixed assets; Index decomposition analysis; Output; Value added.

ENThis study is focussed on the Lithuanian agricultural sector which currently operates under both competition and support of the European Union and its Member States. The aim of the research is to identify the underlying factors causing changes in gross value added generated in agriculture. The enumerated methods were employed for the research: statistical analysis, ratio analysis, index decomposition analysis. The research covers period of 1995–2009. The efficiency of the Lithuanian agricultural sector as well as the whole economy was assessed by considering the two ratios, namely return on fixed assets (ROFA) and effectiveness ratio. The former one was computed by dividing total output from fixed assets, whereas the latter one was measured by dividing gross value added from total output. Agricultural fixed assets provided decreasing rates of return since 1996 until 2000. Afterwards ROFA in agricultural sector fluctuated around the value of 18 per cent and gained momentum in 2004 consequently reaching its peak in 2008 (22 per cent). Meanwhile, ROFA for the whole economy reached 41 per cent in 2008. The effectiveness in agricultural sector has been decreasing ever since 2003. As of 2009, effectiveness of agricultural sector was 35 per cent, whereas the same figure for the whole economy amounted to 52 per cent. Changes in fixed assets had similar impact on gross value added in agriculture and the whole economy, indexes of 1.9 and 2.2, respectively. ROFA and effectiveness, however, caused decrease of 36 and 12 per cent, in that order, in nominal gross value added. Meanwhile, these effects were positive for the whole economy. Given the results of our analysis, it can be concluded that fixed assets in Lithuanian agricultural sector could be used more efficiently. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics