LTŠiame straipsnyje analizuoti dviejų grūdinių augalų rūšių grupių – žieminių ir vasarinių javų – derliaus pokyčiai. Tyrimo tikslas – pasiūlyti ir pritaikyti naują indeksinio išskaidymo analizės modelį vertinant derliaus pokyčius. Tyrime pritaikyti logaritminio vidurkio Divisia indekso ir statistinės analizės metodai. Derliaus pokyčiai tirti analizuojant keturis veiksnius, apibūnančius pasėlių ploto, javų rūšių erdvinio pasiskirstymo (tarp apskričių ir apskrityse) bei derlingumo pokyčius. Šio tyrimo objektas – žieminių ir vasarinių javų derlius Lietuvoje. Tyrimui naudoti apskričių lygio duomenys, apimantys 2000–2010 m. laikotarpį. Pasėlių ploto efektas stipriausiai veikė javų derliaus padidėjimą. Tai gali būti paaiškinta javams skirtų ir naudojamų žemės ūkio naudmenų plotų padidėjimu. Struktūros (pasėlių paskirstymo tarp apskričių) efektas taip pat lėmė derliaus augimą. Be to, javų rūšių proporcijų kitimas atskirose apskrityse didino javų derliaus apimtį. Taigi minėti pokyčiai gali būti laikomi racionaliais prisitaikymo prie besikeičiančių gamtinių ir ekonominių sąlygų sprendimais. Nustatytas neigiamas derlingumo efekto poveikis, viršijantis teigiamą ploto efektą. Tolimesnės pasiūlyto modelio modifikacijos būtų neabejotinai naudingos priimant strateginio valdymo sprendimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Derlingumas; Derlius; Divisia indeksas; Indeksinio išskaidymo analizė; Indeksų metodas; Javai; Strateginis valdymas; Žemės ūkis; Agriculture; Cereals; Divisia index; Index decomposition analysis; Index method; Lithuania; Strategic management; Yield.
ENIn this study we analysed harvest of the two broad groups of grain crops, namely winter and spring cereals. The aim of the research was to develop and apply an index decomposition analysis model for assessment of changes in crop harvest. Consequently, we defined four factors quantifying effects of amount of cropped area, crop spatial distribution inter counties, species mix within counties, and yield. This study focuses on changes in harvest of grain crops, namely winter and spring cereals, in Lithuania. These two broad categories were analysed at the county level throughout the period of 2000–2010. The area effect was the driving force causing increase in cereal harvest. The structure effect (re-location of crop areas among different counties of Lithuania) resulted in increase in total cereal harvest. The alteration of proportions of the area under different cereal species in certain county lead to positive species mix effect. Hence, these decisions can be considered as rational ones. Nevertheless, unfavourable climatic conditions lead to decrease in yields, i. e. negative yield effect was observed. Further modifications of the proposed model, hence, might be useful tools for decision aiding. [From the publication]