Aplinkos teisė : Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais

LT[...] ES aplinkos teisės atsiradimą ir plėtrą lėmė ne tik ekologiniai, bet ir ekonominiai veiksniai, turėję gerokai didesnę reikšmę. Nacionalinės aplinkos teisės nuostatos turi įtakos laisvam prekių judėjimui ir sąžiningai konkurencijai. Kad bendroji rinka sėkmingai veiktų, ES buvo įdiegti vienodi aplinkosaugos standartai. ES įgijo plačius įgaliojimus veikti aplinkos politikos srityje ir reguliuoti visus nacionalinės aplinkos teisės reguliuojamus visuomeninius santykius. Galiausiai aplinkos apsauga tapo ES tikslu ir bendruoju teisės principu, galinčiu riboti ES garantuojamų teisių ir laisvių įgyvendinimą. [...] Ši monografija yra pirmas Lietuvoje darbas, nagrinėjantis ES aplinkos teisės pagrindinių nuostatų derinimo su Lietuvos aplinkos teise problematiką. Joje nušviečiama ES aplinkos teisės raida, apibūdinami aplinkos politikos principai, įvertinama ES kompetencija aplinkos srityje, be to, tiriamos Lietuvos aplinkos teisės formavimosi prielaidos, nagrinėjamos konstitucinės aplinkosaugos nuostatos, aptariama teisinės sistemos reformos ir teisės derinimo sąsaja. Išskiriant problemas, su kuriomis buvo susidurta ir vis dar yra susiduriama teisės derinimo procese, plačiau nagrinėjamas vienas iš svarbiausių aplinkos teisės institutų – poveikio aplinkai vertinimas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Teisės aktų derinimas; Approximation of laws.

EN[...] The creation and development of the EU environment law was caused both by ecological and economical factors, the latter having a significantly larger weight. The stipulations of the national environment law affect free movement of goods and fair competition. For the common market to operate successfully, the EU applied uniform environmental standards. The EU acquired vast powers to act in the field of environmental policy and to regulate every relationship that is subject to the national environment law. Eventually, environmental protection became an EU goal and common law principle that can restrict exercise of rights and freedoms that the EU guarantees. [...] This study is the first work in Lithuania that deals with the issues of harmonising the principal provisions of the EU environment law with the environment law of Lithuania. It reveals the development of the EU environment law, describes the principles of the environment policy, assesses EU competence in the field of environment and, among other things, scrutinises the presumptions for the creation of the Lithuanian environment law, analysing the stipulations of constitutional environmental protection, discussing the ties between legal system reforms and law. The work identifies the issues that have existed and still exist in the process of harmonisation of law and provides a thorough analysis of one of the key institutes of environment law – environmental impact assessment.